Stebint politinius šokius su kardais dėl iš darbo labai abejotinais pagrindais išvarytų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų neapleidžia déjà vu įspūdis – tai jau matyta prieš kelis metus.
Priesaikos apginti
Jei buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius ir Vytautas Giržadas rimtai linkę tikėti Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) politinėmis priesaikomis ginti juos iki galo ir bet kokia kaina – vargas jiems. Tada turbūt net gerai, kad FNTT jie nebedirbs, nes naivumas tokiose pareigose yra nusikaltimas.
Apsižvalgykite aplinkui, atsigręžkite atgal ir prisiminkite 2006-2007 metų Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą, su tuo susijusį skandalą ir negailestingą departamentą užvaldžiusios gaujos kerštą visiems, kas liudijo Seimo komitetui ir liudijo ne vadovybės naudai. Buvo viešai pareikšta, kad naivūs yra tie, kas mano, jog dirba kažkokiai Lietuvai, o ne vadovybei. Iš darbo tada išėsdinta ir įvairiomis dingstimis išvaryta dešimtys pareigūnų, tiek pat išėjo patys, matydami situacijos beviltiškumą. Liko karjeristai ir bliūdų laižytojai bei buki biurokratiniai buldogai arba liežuvius prikandę sovietinio tipo inteligentėliai, kuriems tiesiog įprasta dvasingai žliumbti už teisybę, kai niekas nemato.
Ne visi išguitieji išgarsėjo taip, kaip buvę kontržvalgybos vadai – Vytautas Damulis ir Kastytis Braziulis, kuriuos KGB rezervisto (tuometinio VSD vadovo) kompanija apšaukė „kurmiais“ ir išmetė panašiai, kaip ir dabar – remiantis slaptais „įkalčiais“. Vidaus reikalų tvarkytojas Raimundas Palaitis panašiai pasielgė su minėtais FNTT pareigūnais. Dar vienas panašumas: TS-LKD vadai tada iškilmingai prisiekinėjo išvarytus VSD darbuotojus ginti, grąžinti į darbą ir naudojo tokius pažadus kaip gražias rinkimines dekoracijas.
„Norėjo, bet negalėjo“
VSD tyrimai ėjo ir praėjo, atėjo rinkimai ir dviems buvusiems pareigūnams VSD, kartu ir šiokią tokią atmintį turintiems rinkėjams TS-LKD taryba suvaidino demokratijos spektaklį. V. Damulį ir K. Braziulį siūlyta įtraukti į rinkiminį sąrašą. Deja, iškiliam politikui Mantui Adomėnui telefonu pasitarus su VSD vadovybe, demokratiškai nubalsuota kitaip. Profesorius Vytautas Landsbergis tada paaiškino, kad įtraukimas į sąrašą „būtų negeras jiems patiems“.
Taigi – politinės karjeros pažadai nuėjo šuniui ant uodegos, o atgal į tarnybą niekas nė nesirengė grąžinti, nors pasikeitė ir Seimo dauguma, ir prezidentė. Atėjo netgi nauja VSD vadovybė, kuri, kaip matoma, atliko be galo reikšmingą reformą – nusipirko melo detektorių. O gal tiesiog ėmėsi jį aktyviai naudoti. Reforma gal tikrai labai reikalinga. Pagal atitinkamų interesų grupių užsakymą padaryti (jei pavyks) iš ko nors melagį – gal ir pelningas reikalas. Bet buvę kontržvalgybos vadai į „reformuotą“ kontorą taip ir negrįžo. Vienas susirado privačią veiklą, kitas vairavo taksi, paskui įsidarbino valstybinėje energetikos įmonėje ir iš jos buvo išvarytas ne kieno nors kito, o TS-LKD ministro Arvydo Sekmoko, kada vykdyta reorganizacijos, kurios prasmės tuo metu nesuvokė net pats ministras.
Įkyrėjęs bergždumas
Tada viskas buvo dėl žuvusio pareigūno, dabar neva ar tikrai dingusių kažkiek banko milijardų, o siužetinės linijos kartojasi. Idiotiški mėginimai politiniu sprendimu grąžinti į darbą pagal slaptas biurokratines tvarkas išvarytus FNTT pareigūnus bus teisiškai sumalti į miltus – abejoti tuo nėra prasmės. Be to niekam nereikia precedento, kad visi atleistieji (tegul ir neteisingai) per Seimą veržtųsi atgal į darbą.
Blogiausia, kad nei VSD, nei teisėsaugoje, nei teismuose, į kuriuos teoriškai galima apeliuoti, kai tave „užsako“ poligrafistams, nepadaryta jokios pažangos. Viskas valstybėje teoriškai yra – ir žmogaus teisių komitetai, ir iš kabinetų neišeinantis Seimo kontrolierių aparatas, ir dar kas tik nori. Yra nesikeičiantis dalykas - davus slaptą nurodymą galima suėsdinti bet ką. O prie klausimo apie „Snoro“ pinigų plaukiojimus nei kiek nepriartėjama. Ar tai būtų Seimo pirmininkės giminės, ar toli esantys akcininkai. Tie atleistieji gali būti ramūs – jie svarbūs, kol imituoja dūmų mašiną.
