Skaičiuojama, kad valstybei galėjo būti nesumokėta per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio, penktadienį pranešė ikiteisminį tyrimą atliekanti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Klaipėdoje keturias metalo laužo supirkimo aikšteles valdančios įmonės atsakingi asmenys galimai apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.
Manoma, kad ilgiau nei trejus metus įmonė supirkdavo spalvotojo ir juodojo metalo laužą ir atliekas iš fizinių asmenų, tačiau įsigijimo ir grynųjų pinigų išmokėjimo faktų neapskaitydavo reikiamais dokumentais.
FNTT turimais duomenimis, atsakingi asmenys, norėdami pagrįsti įsigijimus ir atsiskaitymus, į vykdomą schemą galėjo įtraukti asocialius asmenis.
Manoma, kad šiems buvo mokamas 5 ar 10 eurų atlygis už tai, kad minėtųjų asmenų duomenis ir parašus būtų galima panaudoti pirkimo–pardavimo sutartyse, pinigų išmokėjimo kvituose.
Pasak FNTT, surinktų duomenų visuma leidžia įtarti, kad įrašyti duomenys apie spalvotojo ir juodojo metalo laužo pardavėją, įsigytą prekių kiekį neatitiko tikrovės.
Pavyzdžiui, dokumentuose nurodoma, kad vienas asocialus asmuo per trejus su puse metų įmonei neva pardavė daugiau nei 150 tonų metalo.
Tyrimo duomenimis, apskaitos dokumentuose būdavo nurodoma, kad asocialūs asmenys neva pardavė įmonei nuo 3 iki 15 tonų metalo, o jiems už tai buvo išmokėta nuo 2,5 iki 7,7 tūkst. eurų, nors iš tiesų šios sumos išmokėtos nebuvo.
Pareigūnai įtaria, kad tokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą, kurios pagrindu būdavo teikiamos deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
Atsakingi asmenys galimai deklaruodavo didesnes išmokėtas sumas, nei išmokėjo iš tikrųjų, kad sumažintų privalomo sumokėti pelno mokesčio dalį. Skaičiuojama, kad tokiu būdu bendrovė galimai išvengė per 150 tūkst. eurų pelno mokesčio sumokėjimo.
Tyrimo duomenimis, per 2019-2021 metus įmonė nurodė, kad pardavėjams – asocialiems asmenims – tariamai išmokėjo per 1 mln. eurų grynais pinigais, o už šią sumą tariamai supirko per 2 tūkst. tonų įvairaus metalo, nors iš tiesų, įtariama, tokie supirkimo sandoriai nebuvo vykdomi.
Pas fizinius ir juridinius asmenis atlikta 11 kratų, kurias atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai bendradarbiaudami su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais ir Klaipėdos apskrities VMI specialistais. Ikiteisminis tyrimas tęsiamas.
Tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Vienam iš įmonės vadovų pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, apribota bendrovės nuosavybės teisės į turtą, kurio vertė siekia per 600 tūkst. eurų.
Griežčiausia Baudžiamajame kodekse numatoma bausmė už apgaulingą apskaitos tvarkymą – laisvės atėmimas iki ketverių metų.
