FNTT tyrėjų atskleistoje šešėlinės biokuro realizacijos schemoje nustatyta, kad Radviliškio bendrovė, užsiimanti durpių briketų, granulių, gabalinių durpių, malkų, šiaudų briketų, medžio pjuvenų briketų ir anglies prekyba, iš Baltarusijos kas mėnesį, priklausomai nuo sezono, įsiveždavo nuo 100 iki 500 tonų baltarusiškų durpių briketų. 2014 metais biokurą pakuojanti ir juo prekiaujanti bendrovė taip pat importavo virš 400 tonų rusiškos anglies. Dalis kuro importuoto į Lietuvą apskaitoje buvo įtraukiamas kaip sugadintas ir iš karto nurašomas, nors realiai buvo parduotas. Iš trečiųjų valstybių vagonais įvežtas kuras buvo realizuojamas tiek šalies bendrovėms, tiek gyventojams talpinant skelbimus laikraščiuose ir interneto portaluose. Realizuojamą biokurą pirkėjams bendrovė pristatydavo trimis savo turimais krovininiais automobiliais. Pristačius produkciją fiziniams asmenims į jų namus, vairuotojai iš pirkėjų paimdavo grynuosius pinigus ir daliai produkcijos neišrašydavo pinigų priėmimo dokumentų. Gauti iš gyventojų pinigai būdavo atiduodami Radviliškio bendrovės direktoriui arba vadybininkėms.
Ikiteisminio tyrimo metu FNTT tyrėjai nustatė, kad ši bendrovė per tris mėnesius be apskaitos dokumentų pardavė daugiau kaip 1 515 tonų produkcijos. Įtariama, kad realizavus produkciją fiziniams asmenims buvo gauta daugiau kaip 197,4 tūkst. eurų (681 tūkst. Lt) pajamų, o piniginių lėšų neapskaičius įmonės buhalterinėje apskaitoje, išvengta sumokėti virš 41 tūkst. eurų (141 tūkst Lt) pridėtinės vertės mokesčio.
Kitas ikiteisminis tyrimas pradėtas įtariant, kad dvi biokurą pakuojančios bendrovės Mažeikiuose naudojo analogišką sukčiavimo schemą. Abi bendrovės, vadovaujamos to paties asmens, prekiavo iš Baltarusijos, Latvijos ir Lietuvos juridinių asmenų įsigytu kietuoju kuru. Per keletą veiklos mėnesių Mažeikių bendrovės įsigijo ir realizavo ne mažiau kaip 400 tonų durpių briketų, 100 tonų medžio pjuvenų briketų, 50 tonų anglies ir 50 tonų medžio pjuvenų granulių. Kaip ir ankstesniu atveju, kaip įtariama, ne visas iš Lietuvoje veikiančių įmonių įsigyjamas kuras buvo apskaitomas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Dalis į Lietuvą vagonais įvežtų baltarusiškų durpių briketų į apskaitą buvo įtraukiami kaip sugadinti ir iš karto nurašomi. Įtariama, kad didžioji dalis produkcijos buvo realizuota be apskaitos dokumentų. FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai surinkto duomenų, kad bendrovių buhalterijoje neapskaityta daugiau kaip 62 tūkst. eurų (214 tūkst. Lt), o apgaule išvengta sumokėti virš 13 tūkst. eurų (44 tūkst. Lt) pridėtinės vertės mokesčio.
Be to tyrimo metu paaiškėjo, kad viena iš Mažeikiuose biokurą pakuojanti bendrovė baltarusiškus durpių briketus parduodavo ne tik neįtraukdama į buhalterinę apskaitą jų pardavimo, bet ir apgaudama jų produkciją perkančius gyventojus. Siekiant didesnio pelno bendrovės pakuotėse būdavo nurodoma, kad parduodama 1 toną durpių briketų, nors realiai jų svoris būdavo ženkliai mažesnis – tik 700–800 kilogramų.
Atliekant šiuos du ikiteisminius tyrimus FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai atliko 15 kratų, kurių metu buvo paimti reikšmingi tyrimams dokumentai ir kompiuteriai, kuriuose galimai suvesta juodoji buhalterinė apskaita. Tai pat Radviliškio bendrovėje išaiškinta nelegaliai dirbusi moteris, kuri iš vairuotojų surinkdavo pinigus už be apskaitos dokumentų parduotą produkciją.
Šiuos ikiteisminius tyrimus organizuoja ir jiems vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyrius.
