Atlikto ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje registruota, tačiau Kaune veikusi įmonė dvejus metus be jokių apskaitos dokumentų ir dideliais kiekiais Lenkijoje pirkdavo bei Lietuvoje parduodavo žalią vištieną ir kitokios mėsos žaliavas. Neoficialiai įsigyta produkcija būdavo prekiaujama ne tik įmonės sandėlyje, bet ir Kauno turgavietėse bei mieste veikiančiame prekybos miestelyje. FNTT pareigūnai nustatė, kad įmonė galimai nedeklaravo pardavimo pajamų už daugiau nei 814 tūkst. eurų, iš kurių nesumokėto PVM suma siekia per 141 tūkst. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento pareigūnais, bendrovės sandėlyje ir kitose su tyrimu susijusiose vietose atliko kratas, kurių metu rasta net 11 tonų vištienos, mėsa buvo utilizuota. Kratos buvo atliktos ir įtariamųjų namuose, automobiliuose, apklausti produkciją gabenę Lenkijos įmonių vairuotojai. Kratų metu rasta ir paimta 70 tūkst. Lenkijos zlotų ir 4 tūkst. eurų, disponavimas pinigais iki šiol yra apribotas.
Kratos buvo atliktos ir vieno iš bendrininkų namuose Garliavoje, kuris įtariamas iš bendrovės įsigydavęs lenkiškos vištienos, ją išrūkydavęs ir parduodavęs kitiems perpardavinėtojams, nors savo veiklos įteisinęs nebuvo. Jo namuose aptiktas ir nelegalus mėsos rūkymo cechas. Ūkiniame pastate buvo sumontuotos 4 didelės metalinės talpos, specialiai įrengta dujų sistema, įmontuoti šaldytuvai. Antisanitarinėse patalpose rūkyti gaminiai buvo laikomi kartu su žalia vištiena. Iš viso rasta daugiau kaip 844 kg jau paruoštos rūkytos produkcijos. Įtariama, kad per daugiau nei pusantrų metų iš nelegalių tiekėjų bendrininkas be apskaitos dokumentų įsigijo žaliavos už beveik 40 tūkst. eurų. Įtariamasis verstis komercine veikla teisės neturėjo, veikė nelegaliai ir valstybei nesumokėjo beveik 6 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Atlikus ikiteisminį tyrimą jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Į pareigūnų akiratį pakliuvo dar du nelegalios vištienos pardavėjai ir vienos Kauno turgavietės darbuotoja, kuriai įtarimai pareikšti dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Turimais duomenimis, moteris žinojo, kad bendrovė į turgavietę prekiautojams pristato produkciją be apskaitos ir atitikimą kokybės reikalavimams patvirtinančių dokumentų, tačiau leido tokiai prekybai vykti. Visi trys asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir mokesčių slėpimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas pareikšti bendrovės direktoriui ir dviem bendrininkavusiems asmenims.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras. Jam surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota Kauno apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Griežčiausiai už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už neteisingų duomenų apie pajamas teikimą gresianti griežčiausia bausmė – ketveri metai nelaisvės.
