Pasak ministerijos, tai nėra jos siūlymai, ji tik pateikė informaciją apie viešojoje erdvėje keliamus ir svarstomus klausimus.
Skolinimasis
Viena iš galimų alternatyvų – skolinimasis, tačiau palūkanos 2025-2034 metais galėtų siekti 1 mlrd. eurų – daugiau nei kainuotų infrastruktūros Vokietijos brigadai plėtra, neįskaitant civilinės.
Skolos aptarnavimo kaštai 2025 metais siektų 6 mln. eurų, 2026 metais – 21 mln. eurų, 2027 metais – 46 mln. eurų, vėliau atitinkamai augtų iki 77 mln., 102 mln., 124 mln., 147 mln., 164 mln., 179 mln., o 2034 metais pasiektų 192 mln. eurų.
PVM atotrūkio mažinimas
Mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį būtų gauta papildomų pajamų, kurios mažintų skolinimosi poreikį. Tačiau sunku prognozuoti hipotetines pajamas, ypač svarbiems ilgalaikiams karinės technikos užsakymams.
2021 metais PVM atotrūkis siekė 14,5 proc., 2022 metais – 13,3 proc., o 2023 metais – 11,7 procento (prognozė). 1 proc. punkto PVM atotrūkio sumažėjimas reiškia papildomus 64,4 mln. eurų.
PVM atotrūkis reiškia skirtumą tarp faktinių įplaukų ir įplaukų, kurias valstybė galėtų surinkti, jei nebūtų šešėlio, lengvatų ir įstatymų pažeidimų.
PVM didinimas
PVM tarifo didinimas 1 proc. punktu iki 22 proc. reikštų papildomus 298 mln. eurų, arba 0,37 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip privalumai didinant PVM tarifą nurodoma plati mokesčio bazė, nebūtų didelių prisitaikymo išlaidų mokesčių mokėtojams ir administratoriui. Tuo metu tarp trūkumų – našta perkeliama gyventojams, regresyvumas.
Lietuvoje PVM šiuo metu siekia 21 proc., toks pat tarifas taikomas ir Latvijoje. Estijoje PVM siekia 22 proc., Lenkijoje – 23 proc., o visoje Europos Sąjungoje – vidutiniškai 21,55 procento.
Pelno mokestis
Standartinio pelno mokesčio tarifo didinimas 1 proc. punktu reikštų papildomus 122 mln. eurų, arba 0,15 proc. BVP.
Didint mokestį nebūtų didelių išlaidų mokesčių mokėtojams ir administratoriui. Tačiau tai galėtų neigiamai paveikti investicinį patrauklumą ir konkurencingumą, ekonomikos augimą. Be to, padidėtų atotrūkis tarp standartinio ir lengvatinio tarifų.
Šiuo metu įprastas pelno mokestis Lietuvoje siekia 15 proc., Latvijoje ir Estijoje – po 20 proc., o vidutiniškai Europos Sąjungoje – 21,5 procento.
Gyventojų pajamų mokestis
Padidinus pagrindinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą 1 proc. punktu valstybės biudžetas papildomai gautų 205 mln. eurų, arba 0,25 proc. BVP.
Pasak ministerijos, tarifo didinimo privalumai – plati mokesčio bazė, nebūtų didelių prisitaikymo išlaidų, o trūkumai – mokesčio našta didėtų ir mažesnes pajamas gaunantiems, didėtų atotrūkis tarp darbo ir kitų rūšių pajamų apmokestinimo, tai nepalanku ekonomikos augimui, nemaža dalis papildomų pajamų atitektų savivaldybėms.
Lietuvoje pagrindinis GPM tarifas siekia 20 proc., o nuo 101 tūkst. eurų pajamų – 32 procentus.
Latvijoje tarifas siekia 20 proc., nuo 20 tūkst. eurų – 23 proc., nuo 78,1 tūkst. eurų – 31 proc. Tuo metu Estijoje galioja vienas tarifas, siekiantis 22 proc., Lenkijoje – 12 proc., nuo 27,35 tūkst. eurų – 32 proc., be to, papildomai taikomas 4 proc. solidarumo mokestis sumai virš 227,88 tūkst. eurų.
