Įvertinkme Medininkų žudynes politiniu mastu. Lietuva jau paskelbusi nepriklausomybę ir laukia tarptautinio pripazinimo, ypatingai iš JAV.1991 m. liepos 30 d. Į Maskvą dviem dienom susitikti su Michailu Gorbačiovu atvyko JAV prezidentas Džordžas Bušas. Pirmą kartą šių dviejų valstybių vadovai susitiko Rusijos žemėje.Žudynės įvyko 1991 metų liepos 31-osios naktį. Reikia įvertinti, ka tuometinei Lietuvos valdžiai jos davė. Galbūt taip siekta pagreitinti Lietuvos pripažinima iš JAV puses.JAV prezidentas pareiškė kad, pripazins Lietuva tik tada kai tuometinė jos valdžia turės realia vandžia savo rankose.Padėtį pakeitė žlugęs 1991 m. rugpjūčio 19-21 d. pučas Maskvoje. Mano galva, tai labai svarbus momentas narpliojant Medininkų byla.

Neperstoju žavėtis mūsų žurnalistų logika. Jei kažkoks aukštas politikas turėjo tą naktį Medininkuose budėti, bet nevažiavo, ar tai jau faktas, kad jis žinojo apie būsimą užpuolimą ir gelbėjo savo kailį? Bet juk būna, kad žmonės ir šiaip simuliuoja, aptingsta, nenuvažiuoja. Ir šiaip kažko sunku įsivaizduoti aukštus politikus budinčius nameliuose ir postuose. Jie jau greičiau priėmimuose, furšteuose...

Jei kažkoks "The European" parašė, kad likęs gyvas muitininkas įvardijo žudikus, ar tai jau įrodytas faktas, nors daugiau jokie šaltiniai, ypač Lietuvoje to nepatvirtina? Jei nepatvirtina - ar irgi faktas, kad žudikai dangstomi?

Akivaizdu, kad su mūsų pareigūnais susidorota ne be Maskvos žinios, bet niekas nežino nei kokios konkrečiai tai buvo pajėgos, nei kokios jų pavardės. Net jei Šernas ir matė, ką jis gali pažinti - juk ne pažįstami atsėlino, o kažkokie saldofonai, kokių Rusijoj tūkstančiai.

Filmas tikrai įdomus, o vat tikslumu jo autoriai nepasivargino. Akis bado nužudytųjų muitininkų painiojimas su policininkais, pavardžių iškraipymai ir kitokie netikslumai. Be to, siužeto pilnatvei stinga nukentėjusiuosius ginančio advokato vertinimų ir tų mįslių-žurnalistinių versijų išgryninimo. O šiaip, tikrai įdomu pažiūrėti laisvalaikiui.

Įdomūs komentarai. O už ką teisiamas tas, vienintelis asmuo − SSSR vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos ypatingosios paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkas Kontantinas Michailovas (buvęs Konstantinas Nikulinas)taip ir nėra aišku. Už tai aišku kitkas: kažkam labai, labai nepatinka ir žurnalistų knaisiojimasis po šią istoriją, kaip, beje, ir komentarai. Ar tai nėra absoliutaus fiasko šitokioje, visai Lietuvai svarbioje, byloje požymiai?

Faktai lieka faktais. Patinka jie ar nepatinka, bet jie tokie, kokie yra. Nebent visos TV per žinias melavo ir iškraipė Tomo Šerno žodžius. Tik kam jiems tą reikėtų daryti? Juk to omonininko atpažinimas teisme po 18 metų būtų virtęs tikra nacionaline Sensacija, juk taip? Tai ką nori pasakyti savo komentaru? Gal, kad žurnalistai nesąžiningi? O gal,kad Šernas ne taip pasakė, kaip buvo parodyta? Tai ko šitaip pyktintis ir kelti purslus?

to atpažino-neatpažino.tu provokatoriau ne triesk ko nežinai pats asmeniškai ir ko nebuvo.čia ne kgb konspiracinis butas kur galėjei vemti ką norėdamas.

O, p. Orlavičiūtė, beje, labai reikšmingas asmuo. Jos asmeninė nuomonė išties labai daug ką reiškia.

Ar man tik taip atrodo ar ir kiti mato nukentėjusios pusės vengimą pasakyti tiesą? Ar netrūksta nuoširdaus ir sąžiningo atvirumo? Ko bijoma?

Kas yra tas politikas, kuris turėjo tą naktį būdėti kartu su visais Medininkų poste? Ką turėjo saugoti toji "sukarinta apsauga", kurią vėliau atšaukė? Kodėl ją atšaukė? Ar ne todėl, kad anas politikas nusprendė savo galva nerizikuoti ir nebeatvažiavo? Iš info galima spręsti, kad nukentėjusieji ar vienas kažkuris iš jų tą politiką žino ir pažįsta. Tai ar įvardintas tas asmuo? Ar jis apklaustas bent prokurorų? Kodėl šitoje byloje klaustukų daugiau negu atsakymų į juos?

Per visus TV kanalus rodė Šerno interviu po apklausos teisme. Jis aiškiai pasakė, kad matė ne šitą omonininką, kur dabar teisiamas, o kitus asmenis. Tada su šituo klausimu baigta ir rezultatas aiškus: Šernas neatpažino teisiamojo kaip žudiko.