Melaginga nuotrauka, kurioje I. Šimonytė neva ragina emigruoti, vakar savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistė Rūta Janutienė. Po nuotrauka ir greta jos nebuvo parašyta, kad tai – melaginga nuotrauka. Vos per kelias valandas šia nuotrauka pasidalijo daugiau nei tūkstantis „Facebook“ vartotojų, ji sulaukė beveik 600 patiktukų ir kelių šimtų komentarų.
Tiesa, kilus šurmuliui ir abejonėms dėl nuotraukos tikrumo, R. Janutienė prirašė, kad esą tie, kurie nesupranta melagingos nuotraukos ir ja piktinasi, neturi humoro jausmo: „stokojantiems humoro jausmo – čia tiktai parafrazė, bet tiksli, sarkastiška, atspindinti skolinimosi už 10 proc. cinizmą“, faktą, kad nuotrauka melaginga pripažino R. Janutienė.
Nuotrauka, kurioje besišypsanti kandidatė į prezidentus eina gatve vilkėdama baltus marškinėlius su užrašu daryta dar 2012 metais, kai I. Šimonytė buvo finansų ministre ir dalyvavo akcijoje prieš šešėlinę ekonomiką.
Melaginga nuotrauka, kuri šiuo metu plinta internete, yra paimta iš puslapio Pipedija.com, kuriame parodijuojant Wikipedia.com pateikiami realybės neatitinkantys ir išgalvoti faktai apie realius asmenis arba reiškinius.
Nuotrauka, kuria R. Janutienė pasidalijo vakar, vis dar plinta internete, ir dalis ją pamačiusių žmonių nežino, kad tai – klastotė.
Gali pakenkti
Politinės komunikacijos specialistas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Andrius Šuminas sako, kad paskutinės dienos prieš rinkimus yra tas momentas, kai kandidatams nebelieka laiko atsakyti į netikėtai mestus kaltinimus, komentarus arba kontratakuoti.
„Politikai pasilaiko pagrindinius kozirius būtent paskutinei dienai ir išmeta juos kampanijos pabaigoje. Jei tai buvo sąmoningas veiksmas ir kažkas sąmoningai bando tokiu būdu pakenkti I. Šimonytei, tai, matyt, sąmoningai pasirinkta ir tokia data – kampanijos pabaiga“, – sakė ekspertas.
Anot jo, socialinės medijos platformos, „Facebook“ yra ypatingos tuo, kad netikrą medžiagą galima lengvai platinti.
„Ji pradeda sklisti ir paskui politikams labai sunku įrodyti, kad šie „feikai“ yra netikri. Taip pat neaišku, kiek žmonių juos pamatė, kas tuo patikėjo. Tai – socialinių medijų specifika. Bet kokia neigiama medžiaga gali turėti įtakos ir dalis žmonių gali patikėti, kad tai – tikra nuotrauka ir, kad konkreti kandidatė vaikščiojo su tokiais marškinėliais ir nešė tokią žinutę“, – kalbėjo A . Šuminas.
Tiesa, apgauti I. Šimonytės rinkėją nėra lengva, nes tai, dažniausiai, iš miestų kilę jauni ir aukštesnių pajamų žmonės.
Mokslininkas sako, kad kovoti su melagystėmis būtina, tiesa, neaišku kiek ši kova šiuo konkrečiu atveju bus sėkminga.
„Padaryti šį tą galima, svarbu komunikuoti tais pačiais kanalais, paneigti žinutę. Žinoma, labai užsipuldinėti nėra naudinga, nes atkreipiant didelį dėmesį gali sau padaryti daugiau žalos nei naudos. Tai – delikatus reikalas ir svarbu žinoti, kaip tokią melagingą medžiagą ir anonimines atakas paneigti. Bet reakcija turi būti ir paneigimas turi būti“, – aiškino A. Šuminas,
Jis įsitikinęs, kad apsisaugoti nuo tokių dalykų nėra įmanoma, nes tai socialinės medijos specifika ir Lietuva čia nėra išskirtinė.
„JAV prezidentinių kampanijų metu buvo panašūs dalykai, tokios pilkosios ar net juodosios technologijos yra naudojamos. Gandų paleidimas, melagingų žinių skleidimas, etikečių klijavimas yra naudojamas ir, matyt, ateityje to matysime daugiau“, – sakė ekspertas.
