Prieš 70 metų tą lemtingąją dieną Lietuvoje paskelbta sovietų valdžia.
Labai simboliška, bet visa tai įvyko teatre, Valstybės teatre (šiandien tai – Kauno muzikinis teatras). Pagal Kremliaus Molocho scenarijų ir režisūrą sovietinė mitologija pradėta kurti itin teatrališkai.
Juridinę okupantų, įžengusių į nepriklausomą Lietuvos Respubliką prieš mėnesį, birželio 15-ąją, valdžios teisėtumo regimybę tvirtai tarsi plienu – „stalinistiškai“ – sutvirtino aktorių kolektyvas, save pasivadinęs „Liaudies Seimu“. Betgi kokie ten aktoriai – paprasčiausi statistai – komunistai, preciziškai įvykdę Lietuvos tragedijos raudonąjį scenarijų, sukurptą Kremliaus rašeivų.
Tą dramatišką mūsų tautos istorijai dieną, liepos 21-ąją, pirmajam tragedijos aktui vadovavo Justas Paleckis, permanentiškai giedojęs ditirambus Lietuvos draugui („tovariščiui“) Stalinui ir jo vadovaujamai Sovietų Sąjungai. Po to, nelyginant kokie „parlamentarai“, Stalino saulės sistemos apšviesti, minėti statistai – komunistai, įsivaizdavę esą itin reikšmingi ir talentingi aktoriai, pažeidė 1938 m. Lietuvos Respublikos Konstituciją ir priėmė deklaraciją apie naujosios „valstybės“ santvarką, kurioje pabrėžiama:
„Lietuvoje įvedama tarybų santvarka. Lietuva skelbiama Socialistine Tarybų Respublika“. Tokiu būdu Lietuva iš Lietuvos Respublikos tapo „Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika“ – LTSR.
Istorikų teigimu, visa tai „teatralų“ buvo svarstoma tik 1 valandą ir 5 minutes (nuo 14 val. 35 min. iki 15 val. 40 min.).
Vėliau kitas Kremliaus Molocho valios vykdytojas, komunistų partijos CK sekretorius Antanas Sniečkus pasiūlė manieringai atlikti kūrinį pavadinimu „Lietuvos įjungimo į Sovietų Sąjungą problema“, kuris niekada oficialiai net nebuvo įtrauktas į jokią taip vadinamų „rinkimų“ į „Liaudies Seimą“ programą. Mat kandidatai į būsimojo „Liaudies Seimo“ deputatus, istorikų tvirtinimu, „žadėjo išlaikyti Lietuvos nepriklausomybę“. Tačiau statistai – komunistai šiuo klausimu (po 1 valandos ir 24 minučių „svarstymų“) priėmė deklaraciją, kurioje nutariama „prašyti Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą priimti Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką į Tarybų Socialistinių Respublikų sudėtį sąjungine respublika tais pačiais pagrindais, kuriais įeina į TSRS Ukrainos, Baltarusijos ir kitos sąjunginės respublikos“.
Lietuvos konstitucinės teisės tėvu tituluojamas profesorius Mykolas Riomeris apie tai rašė: „Visa, kas nuo (1940 m. – A. K.) birželio 15 iki liepos 21 dienos vyko Lietuvoje, tai tik politinio teatro vaidinimas. Šio inscenizavimo žymiausias sąmoningas veikėjas buvo Lietuvos komunistų partija, režisieriai – Dekanozovas su Pozdniakovu, vadovaujami Molotovo ir Stalino, agentai – Liaudies vyriausybė ir Liaudies seimas. Lietuvos liaudis jokio sprendžiamojo vaidmens čia nevaidino, tačiau svetimųjų viskas buvo daroma jos vardu. Jos vardu kalbėjo ir veikė Liaudies vyriausybė; jos vardu buvo organizuojami mitingai, eitynės ir demonstracijos; jos vardu rėkė mitinguose agitatoriai ir oratoriai; jos vardu buvo skiriama Liaudies seimo sudėtis, jos vardu tas seimas išleido dvi liepos 21-osios deklaracijas, padėjusias pagaliau taškus ant „i“.
Dar vienas pragaištingas „taškas ant „i“ padėtas 1940 m. liepos 23-ąją – paskutinę „politinio teatro“ kūrybinės saviraiškos dieną: „Liaudies Seime“ buvo suformuota Įgaliotoji komisija, kuriai pavesta nuvykti į Maskvą, į Sovietų Sąjungos Aukščiausiąją Tarybą, ir įteikti šią antrąją, galima sakyti, „prašymo deklaraciją“. Trumpai tariant, nuvykti ir pargabenti nekrofilo Josifo Stalino saulelę į Lietuvą.
Beje, dar prieš šios komisijos „žygį“ Kremliaus link J. Paleckis entuziastingai postringavo: „Išvykdami į šią kelionę mes, liaudies seimo atstovai, galime pasakyti: išvažiuojame parnešti naujajai Lietuvai Stalino konstitucijos saulės.“
Jos sadistiški spinduliai itin ryškiai, bemaž akinančiai, suspindėjo 1940 m. rugpjūčio 3-ąją – Lietuvos inkorporavimo į SSRS sudėtį dieną.
Taip ir išnyko Lietuva saulėtą 1940-ųjų vasarą iš civilizuoto pasaulio valstybių šeimos kaip tarptautinės teisės subjektas 50-čiai metų. Iki 1990-ųjų pavasario.
Iki Kovo 11-osios.
