Ar įsivaizduojate savo gyvenimą be Facebooko? „Kas penkias minutes pasijungiu. Patogu dalintis, iš tikrųjų visokiom nuotraukom, bendrauti su draugais. Paprasčiau negu skambinti telefonu“, – sako vilnietis Edgaras.
„Aš tiesiog turiu tinklą realų, ne virtualų. Man nereikalinga tai“, – tikina kitas vilnietis Vidmantas.
„Prilaikinęs“ puslapių esu ir „scrolinu“, kai nuobodu. Man atrodo, išeina apie valandą, tai neblogai“, – aiškino praeivis Joris.
Dauguma kalbintų sostinės gyventojų pripažįsta, kad kaip tik šiandien 15-tą gimtadienį švenčiantis socialinis tinklas „Facebook“ jų gyvenimus pakeitė negrįžtamai.
Visgi, matyt, net ir pats „Facebooko“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas nė nesapnavo, kad Harvardo universiteto studentams prieš penkiolika metų pristatyta platforma taps didžiausiu socialiniu tinklu pasaulyje, šiandien vertinamu beveik 56-iais milijardais dolerių, o daliai planetos žmonių net bus sunku įsivaizduoti dieną be „Facebooko“.
„Kartu ir labai daugeliui žmonių pagrindinė arba viena iš pagrindinių informacijos priemonių. Tai yra gaunamos žinios apie tai, kas vyksta pasaulyje, kas vyksta šalyje. Tai, manau, kad apskritai tas mastas šito socialinio tinklo jau yra toks didelis, kad mes turime kalbėti apie jo įtaką įvairiausiems dalykams – nuo laisvalaikio iki kultūros, politikos ir daugelio kitų dalykų“, – sakė politologas Linas Kojala.
Interneto psichologiją tyrinėjantis Vilniaus universiteto docentas, psichologas Antanas Kairys pabrėžia, kad „Facebooko“ vartotojai demonstruoja iškreiptą savo gyvenimo realybę.
„Vat aš šiandien skalbiau kojines. Na, to mes nerašome „Facebooke“. Mes „Facebooke“ demonstruojame tai, kas mus labai jaudina, tai, kas mus labai džiugina, ir dažniausiai taip, kaip norime save pristatyti kitiems, o ne taip, kaip galbūt iš tikrųjų gyvename. Tai taip „Facebookas“ gali kurti tą tokią truputį iliuzinę, paradinę pusę, kuri nebūtinai atspindi tikrąjį žmogaus gyvenimą“, – aiškino Vilniaus universiteto psichologijos docentas Antanas Kairys.
„Pats „Facebookas“ ir jo algoritmai yra sukurti taip, kad stengtųsi išlaikyti žmones kuo ilgiau tame socialiniame tinkle. Dėl to atsiranda toks vadinamasis socialinių burbulų efektas. Mes nematome bendro paveikslo. Mes matome tik tai, kas mums palanku, kas mums patinka ir vėliau nustembame, kai realiame pasaulyje viskas nėra taip, kaip mes norime matyti“, – kalbėjo politologas L. Kojala.
Be to, esą būtent dėl šio ir kitų socialinių tinklų keičiasi laiko samprata – mūsų kasdienybėje įsivyrauja isteriškai leidžiamas laikas.
„Dabar per tą laiką 16 kartų pasitikrinau „Facebooką“, tris kartus atsakiau į „messengerio“ žinutes, dar „Instagramas“, dar kažkas kito ir galutiniame variante tas laikas pasidarė toks sutrupinėjęs į gabaliukus. Tai kuria tokio beprotiško skubėjimo įspūdį, tai kuria jausmą, kad tu nelabai ką kontroliuoji“, – sakė psichologas.
Jei tu nekontroliuoji, kontroliuoja tave. Tad ne paslaptis, kad „Facebookas“ tapo ne tik puikia platforma daugiau nei 6 milijonams aktyvių įvairiausių prekių reklamuotojų, bet ir tinklu, kuriame kovojama dėl rinkėjų balsų, tiksliau, jų smegenų. Lietuva – ne išimtis.
„Dabar realiai visa ankstyvoji rinkimų kampanija matosi socialiniuose tinkluose. Kai tuo tarpu televizijoje dar niekas nevyksta, nematome jokių rinkiminių klipų, jokių specialių šou, o būtent viskas vyksta socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, vyksta kampanijos tarp R. Šimašiaus ir A. Zuoko praktiškai tik „Facebooko“ platformoje“, – svarstė viešųjų ryšių specialistas Paulius Tamulionis.
Beveik pustrečio milijardo visame pasaulyje ir daugiau nei pusantro milijono vartotojų Lietuvoje turintis „Facebookas“ neretai tampa ir propagandiniu įrankiu ne tik Lietuvos politikams, bet ir Rusijai.
„Istorija, mūsų vidaus ir užsienio politika, energetika, švietimo, kultūros dalykai įvairiausi. Tai čia vat pagrindiniai būtų propagandos taikiniai. Ir jie iš esmės nekinta jau keletą metų, tiktai atakų skaičiumi pasikeičia vietomis. Taip, atakų daugėja tikrai“, – kalbėjo Lietuvos kariuomenės analitikė Auksė Uselienė.
Skelbiama, kad keturi iš dešimties „Facebooko“ vartotojų kasdien tampa vadinamųjų „trolių“ ir jų skleidžiamos dezinformacijos taikiniais. Manoma, kad „Facebooke“ veikia net apie 800 milijonų „trolinimui“ skirtų netikrų profilių. Lietuvos kariuomenės atstovai atskleidžia, kad su vadinamosiomis „trolinimo“ kampanijomis iš priešiškų šalių – dažniausiai Rusijos – susiduria nuolat. O daugiausia internetinių išpuolių Lietuvoje sulaukiantis asmuo – Prezidentė.
„Skatina neapykantą, tokias nihilizmo nuotaikas, visuomenės susiskaldymą vidinį ir būtent siekia to nepasitenkinimo. Jų pagrindinis tikslas erzinti, kiršinti visuomenę“, – sakė A. Uselienė.
Tad ekspertai ragina „Facebooko“ vartotojus išsaugoti kritinį požiūrį ir visos per „Facebooką“ pasiekiančios informacijos nepriimti „už gryną pinigą“.
„Ten lengvai sklinda dezinformacija, lengvai kyla kažkokie tai konfliktai ar nuomonių karai. Ir tai yra užprogramuota pačioje žmogaus prigimtyje. Nes „Facebookas“ skelbia žinutes, kurios yra trumpos, dažniausiai emocingos, iliustruotos vaizdiniu tekstu ir žmogus reaguoja į emociją, nebūtinai gilindamasis ir labai giliai analizuodamas už to stovinčias priežastis, tikrumą ir panašiai“, – sakė psichologas A. Kairys.
Beje, skaičiuojama, kad kasdien „Facebooke“ vidutiniškai praleidžiame po valandą – taip per mėnesį jis pasisavina daugiau nei vieną parą mūsų gyvenimo.