LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Pagrindinės dešiniosios partijos neretai toleruoja kraštutinius dešiniuosius, propaguojančius nacistinę ideologiją, ir tai yra rimta problema, sako istorikas Šarūnas Liekis, komentuodamas nacių uniforma vilkinčio vyro pasirodymą Kauno picerijoje ir aplinkinių reakciją. Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pastebi, kad mūsų visuomenė kartais nemato ribos tarp tolerancijos įvairioms pažiūroms ir nusikaltimo.
Kaip antradienį pranešė žiniasklaida, nacių uniforma vilkintis ir aplinkiniams saliutavęs vyras picerijoje Kaune šokiravo britą, bet ne lietuvius. Picerijos darbuotojų ir kitų aplinkinių reakcijos į viešą nacistinės simbolikos demonstravimą nesulaukęs britas pats iškvietė policiją.
Socialinių mokslų daktaras istorikas Šarūnas Liekis sako, kad Lietuvoje apskritai toleruojama smulkaus nusikaltimo aplinka.
„Čia yra labai liūdna situacija, kai žmonės į akivaizdžius akiplėšiškumo ir nepagarbos ženklus, demonstruojamus viešai, visiškai nereaguoja. Bet pasižiūrėkime, kas darosi Lietuvos miestuose – Vilnius ir Kaunas ištepliotas grafičiais, visi patenkinti, vadina tai menu. Smulkaus nusikaltimo aplinka yra toleruojama tiek policijos, tiek miesto valdžios. Ir paskui jau yra tavo išsilavinimo, kultūros klausimas, kaip tu reaguoji į tokius veiksmus kaip saliutavimas ar vaikščiojimas su nacio uniforma.
Tai rodo žmonių abuojumą ir nepagarbą savo aplinkai. Jiems nesvarbu, kas aplink juos dedasi. Tai dar net nelabai liudija, ar jie toleruoja nacizmą, ar ne, tai liudija, kad jie toleruoja netvarką aplinkui“, – mano Š. Liekis.
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad Š. Liekio išsakytas vertinimas yra per švelnus.
„Man šis įvykis, kaip ir bet koks nacizmas, labai siejasi su antisemitizmu. Žinote, yra toks posakis: jeigu kažkas žygiuoja kaip šuo, elgiasi kai šuo ir loja kaip šuo, tai mes tokį dalyką vadiname šuniu. Tas pats pasakytina apie kažką, kas žygiuoja kaip nacis, elgiasi kaip nacis ir kalba kaip nacis – toks dalykas ir turėtų būti įvardintas naciu.
Negalima taip švelniai žiūrėti į tokius, sakyčiau, baisius dalykus. Turėtume pasimokyti iš istorijos – į daug ką buvo nekreipiamas dėmesys ir tas baigėsi tragedijomis, žudynėmis, holokaustu. Aš sakyčiau, kad visuomenėje turėtų būti blogas tonas būti antisemitu, nacionalistu, skinheadu, geras tonas turėtų būti nepakantumas visam tam“, – tvirtina F. Kukliansky.
Ji teigia, kad prokuratūra ir kitos teisėsaugos institucijos nelinkusios reaguoti į antisemitinius veiksmus: „Kiek teko kreiptis, nuolat buvo atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vienokių ar kitokių priežasčių“. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė mano, kad mūsų visuomenė kartais nemato ribos „tarp taip vadinamos įvairovės, tolerancijos įvairioms pažiūroms ir nusikaltimo“.
Paklaustas, ar antisemitizmas Lietuvoje, galėtų būti susijęs su tuo, kad nesame tinkamai įvertinę savo istorijos ir pažiūrėję tiesai į akis – į savo vaidmenį žydų žudynėse, Š. Liekis sako, kad su istorijos vertinimu – tiek vadovėliuose, tiek viešuose renginiuose – viskas gerai, o tikroji problema – sudėtingesnė.
„Mes turime žmonių, kurie toliau propaguoja šitą ideologiją, kurie drįsta vaikščioti su uniformomis, drįsta šūkauti, rėkauti, drįsta spausdinti pronacistinius straipsnius. Tai, kad kraštutiniame dešiniajame politiniame spektre tokių žmonių yra ir kad jų pažiūros kartais toleruojamos pagrindinių partijų, esančių dešinėje, – čia yra rimta problema“, – tvirtina Š. Liekis.
