Franciskas Kardona yra ypač svarbus žmogus Lietuvos valstybės tarnybai, rašo „Lietuvos žinios“.
Europinio lygio ekspertas - bendros Europos Sąjungos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) programos, teikiančios paramą valdymo ir vadybos gerinimui Vidurio ir Rytų Europos šalyse (SIGMA), vyriausiasis administratorius. Pastarąjį kartą jis Vilniuje lankėsi praėjusių metų pabaigoje - dalyvavo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos surengtoje konferencijoje „Žmogiškųjų išteklių vystymo tendencijos ir mūsų uždaviniai“.
1997 metais F.Kardona buvo Europos Sąjungos PHARE Viešojo administravimo reformos Lietuvoje programos vadovas, pagrindinis konsultantas Lietuvai reformuojant viešojo administravimo sistemą ir kuriant Valstybės tarnybos įstatymą.
- Pone Kardona, kada pirmą kartą susidūrėte su Lietuva?
- Pirmą kartą atvykau į Lietuvą 1995-ųjų vasarą. Mano užduotis buvo išsiaiškinti, kokia padėtis ne taip seniai nepriklausomybę atgavusioje šalyje, kuri siekia įstoti į Europos Sąjungą, kokie sunkumai kyla įgyvendinant viešojo administravimo sistemos reformą. 1997 metais čia grįžau jau kaip viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos sistemos reformos konsultantas.
- Kokia padėtis tuomet buvo Lietuvoje?
- Lietuvai gana sunkiai sekėsi tvarkyti savo viešąjį administravimą, buvo daug netvarkos. Geriau susipažinęs su tada galiojusiu Valdininkų įstatymu pamačiau, kad jis neatitinka Europos Sąjungos standartų, kad yra komplikuotas, nepakankamai kokybiškai parengtas, todėl pasiūliau tiesiog sukurti naują įstatymą. Šiam siūlymui pritarė ir Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija, ir Vyriausybė.
- Ar sunku buvo dirbti su lietuviais?
- Įstatymui rengti buvo sudaryta darbo grupė - iš įvairių valstybės institucijų, mokslo įstaigų atrinkti žmonės, kurie, matyt, geriausiai tiko tam darbui. Tiesa, reikėtų pasakyti, kad kai kurių jų žinios apie valstybės tarnybą buvo tikrai labai ribotos. Mano siūlomus sprendimus grupė ne visada sutikdavo palankiai, kai kuriems nariams atrodė, kad Lietuvoje jie neprigis. Pamažu, po ilgų ginčų, daugybės seminarų, stažuočių kitose šalyse pagaliau atsirado sistemos idėjų, kurios toliau buvo plėtojamos per diskusijas. Kai 1998 metų pradžioje išvažiavau iš Lietuvos, darbo grupė jau savarankiškai dirbo su Valstybės tarnybos įstatymo apmatais.
- Ar esate patenkintas bendradarbiavimu su lietuviais?
- Manau, kad mūsų pastangos davė akivaizdžių rezultatų. Pamenu, kai 1995-aisiais buvo patvirtinta nauja Vyriausybė, pasikeitė apie 50 proc. valstybės tarnautojų, nes atėjo nauja partija. Naujoji sistema privalėjo užtikrinti stabilų, kad ir kokia partija ateitų į valdžią, valstybės tarnautojų korpusą. Šis stabilumas turėjo sudaryti galimybę valstybės tarnybai pamažu tvirtėti, išgyventi net radikaliausius politinius pasikeitimus. Galima sakyti, jog pagrindinis tikslas kaip ir pasiektas.
- Įgyvendindami reformas vis norime pasitikrinti, ar einame tinkamu keliu. Kaip atrodome greta kitų Europos Sąjungos šalių?
- Iš naujųjų Europos Sąjungos šalių, įstojusių 2004 metais, Lietuva yra viena labiausiai pažengusių valstybės tarnybos srityje. Jos reformos svariausios, nuosekliausios. Galima sakyti, čia Lietuva - lyderė.
Jei lygintume su senosiomis narėmis - dar daug ką turite padaryti. Pirmiausia būtina labiau konsoliduoti pačią valstybės tarnybą, garantuoti, kad ji, nesvarbu, kokių būtų politinių pasikeitimų, išliks tvirta ir profesionali. Kitas svarbus uždavinys - padaryti ją patrauklią žmonėms - visai visuomenei ir galimiems pretendentams. Kai žmogus mato, kad valstybės tarnyba politiškai angažuota, priklausoma nuo partijų, nestabili, kad jis gali būti išmestas, kai ateis nauja Vyriausybė, net nesivargina patekti į ją. Juk privačiame sektoriuje irgi tas pat, be to, ten geresnis atlyginimas. Reikia, kad valstybės tarnyba galėtų ką nors pasiūlyti kaip atsvarą materialiam atlygiui už darbą. Nepolitiškumas ir stabilumas žmones labiausiai traukia dirbti valstybės tarnyboje. Privalu padaryti, jog tai būtų akivaizdu ir pakankamai svaru. Tai ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos rūpestis.
- Dabar ne patys geriausi Lietuvos valstybės tarnybos laikai. Ką galite pasakyti žmonėms, kurie laukia tų geresnių laikų?
- Valstybės tarnyboje niekada nebus to vieno geriausio meto. Tokia jau jos prigimtis. Valstybės tarnyba visada kritikuojama ir ji niekuomet netaps tobula. Iš jos bus reikalaujama vis daugiau ir daugiau.
Lengva kritikuoti biurokratus, tuos tinginius, kurie gauna atlyginimą, o tik sėdi kabinete ir nieko neveikia. Bet kai geriau susipažįsti su valstybės valdymu, pamatai, kokie yra svarbūs tie žmonės, kurie tik sėdi ir nieko neveikia. Nuo jų priklauso, kaip bus parengti teisės aktai, kaip jie bus įgyvendinami, ar bus gerbiamos piliečių tesės.
Visada sakiau, kad tiems, kurie nori uždirbti daug pinigų, valstybės tarnyboje - ne vieta. Eikite į privatų sektorių, tapkite verslininkais ir gaukite daugiau pinigų... arba jų daugiau praraskite.
Jeigu jūsų tikslas - ne didelis atlyginimas, o duodama nauda, valstybės tarnyba yra gera vieta dirbti. Dirbti savo šaliai ir savo piliečiams. Juk Vyriausybė - ne tik ministras pirmininkas ir ministrai. Jie negali vieni valdyti, jiems reikalinga administracija. Ką čia daugiau ir pridursi?
- Kokią matote Lietuvos valstybės tarnybos ateitį? Ar greitai pasieksime senųjų Europos Sąjungos šalių lygį?
- Jei viskas klostysis taip, kaip dabar, galiu užtikrinti, kad tai tikrai nutiks, bet štai kada - negaliu pasakyti. Jau dabar valstybės tarnautojo profesija Lietuvoje gerbiama ir prestižinė. Suprantama, ne visose įstaigose. Taip pat yra ir Europoje - vienur ji labiau gerbiama, kitur mažiau.
Daugybė talentingų žmonių eina į valstybės tarnybą, nes laiko tai prestižo reikalu. Ji suteikia daug galimybių tobulėti, keisti profesiją, specializaciją pačioje valstybės tarnyboje. Tai žmonėms patrauklu. Jie gali įgyti patirties, siekti įvairios ir nenuobodžios karjeros ne tik savo šalies, bet ir tarptautinėse, kitų valstybių institucijose. Ji tikrai suteikia daug galimybių.
