Ji priminė, kad ministerija prašymą panaikinti komiteto pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paminklams sostinės Antakalnio kapinėse pateikė antradienį.
„Įprastai, tikimės, kad tai gali užtrukti iki mėnesio, esame tikri, kad komitetas išgirs tuos argumentus, nes jie – iš kelių lygmenų: visų pirma, pareiškėjų atstovas akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis priemonėmis, puikiai žinome, kad kitose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, jei kalbėtumėme apie Europos Žmogaus Teisių Teismą, atstovui Stanislovui Tomui yra uždrausta atstovauti“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.
Ministerija taip pat nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių skulptūroms prašę pareiškėjai klaidina komitetą, nes neišnaudojo teisinių priemonių šalies viduje ir dėl to teisiškai negalėjo kreiptis į jį. Be to, anot E. Dobrowolskos, Lietuva nekalba apie „antkapių pašalinimą ar palaikų perkėlimą“.
„Mes kalbame apie tai, kad stelos, kurios iš esmės yra nebūdingos kapinėms, galėtų būti nuimtos. Peticijoje yra nurodoma daug klaidinamų duomenų – menamai yra planuojama perlaidoti, menamai – sugriauti, sunaikinti. Akivaizdu – komitetas yra suklaidintas“, – pabrėžė ministrė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad taip pat tikisi komiteto įsiklausymo į Lietuvos argumentus.
„Mes manome, kad žmogaus teises ginančios organizacijos pirmiausia turėtų rūpintis žmogaus teisių gynyba ten, kur jos ir pažeidžiamos, tai – Ukrainoje, kuri šiuo metu kenčia nuo Rusijos agresijos, bando atkovoti okupuotas teritorijas, o ne senų rusų sovietinių kareivių atminimą menančių paminklų apsauga“, – teigė jis.
Kaip antradienį BNS informavo Teisingumo ministerija, JT Žmogaus teisių komiteto rašto ji sulaukė po to, kai į komitetą kreipėsi save „etniniais rusais“ pavadinę asmenys: su Baltarusijos valdžia susitikti šių metų pradžioje važiavęs Kazimieras Juraitis, taip pat viešosios įstaigos „Tėvynės konduktoriai“, valdančios portalą pressjazz.tv, steigėjas Dmitrijus Glazkovas, Tatjana Brandt ir Anastasija Brandt.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius BNS informavo, kad iš komiteto tikisi „racionalaus sprendimo“, tačiau pripažino, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iki lapkričio 1-osios, kaip planuota, skulptūros nebus nukeltos. Trečiadienį sostinės politikai turėtų apsispręsti dėl jų perėmimo iš valstybės į savivaldybės rankas.
Nukelti šešias Antrojo pasaulinio karo sovietų karius vaizduojančias figūrines pilko granito stelas sostinės savivaldybės politikai vienbalsiai nusprendė dar birželio pradžioje. Taip sekama kitų savivaldybių pavyzdžiu, kurios po Rusijos invazijos į Ukrainą siekia atsikratyti kapinėse likusio sovietinio totalitarinio režimo paveldo.
