Keturi Kubos piliečiai Strasbūro teismui Lietuvą apskundė dėl jų neįleidimo, laisvės apribojimo ir prieglobsčio procedūrų.
Anksčiau šis teismas buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones minėtų asmenų atžvilgiu, tai yra Lietuvai buvo nurodyta jų neišsiųsti tuo atveju, jei jie būtų aptikti šalies teritorijoje.
Anot Teisingumo ministerijos pranešimo, EŽTT sieks išsiaiškinti, ar pareiškėjai iš tikrųjų buvo Lietuvos teritorijoje atitinkamu laikotarpiu ir galėjo pateikti prieglobsčio prašymus, bus vertinama, ar Lietuva nepažeidė laikinųjų apsaugos priemonių.
EŽTT taip pat nagrinės, ar iš tiesų pareiškėjai buvo išstumti iš Lietuvos į Baltarusiją, kur nėra veiksmingos prieglobsčio sistemos, aiškinsis dėl galimo fizinės jėgos panaudojimo prieš juos, įskaitant elektrošoką, medicininės ir humanitarinės pagalbos nesuteikimo.
Teismas vertins ir tai, ar šios bylos aplinkybėmis nebuvo pažeistas Žmogaus teisių apsaugos konvencijos straipsnis, draudžiantis kolektyviai išsiųsti užsieniečius.
Kubiečiai Strasbūro teismui skundžiasi ir dėl to, kad vėliau juos apgyvendinus Užsieniečių registracijos centre buvo apribota jų judėjimo laisvė.
Dėl judėjimo laisvės ribojimo EŽTT skundžiasi ir du Irako ir Sirijos piliečiai.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir Europos Sąjunga šią neteisėtos migracijos bangą laiko Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka. Siekiant ją atremti pernai rugpjūčio 3 dieną Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus. Jų iš Baltarusijos į šalį neįleista daugiau kaip 19,3 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.
