Monika Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Šį savaitgalį minint Europos paveldo dienas Lietuvos miestuose žmonės kviečiami į nemokamus renginius. Vilniaus universiteto dėstytojas, Istorikas Bernardas Gailius parengė neįprastą ekskursiją – kodėl XX amžiaus pradžioje Vilnius atiteko Lenkijai, kaip tada atrodė miestas ir kodėl jo reikėjo Lietuvai.
„Kai Vilnius atiteko Lenkijai, tapo visišku provincijos miesteliu. Praktiškai nieko iš lenkų laikotarpio Vilniuje negalima parodyti, išskyrus gynybinius įtvirtinimus. Tai ne tik buvo nenaudingas teritorijos prisijungimas, bet ir netgi nuostolingas, nes reikėjo visąlaik į gynybą investuoti, nes visą laiką bijojo, kad ateis lietuviai, kurie be Vilniaus nenurimsta, arba rusai, kurie kaip ir buvo garantavę lietuviams Vilnių“, – pasakoja istorikas dr. Bernardas Gailius.
Kultūros paveldo departamento rengiamos Europos paveldo dienos kasmet skiriamos vienam istoriniam laikotarpiui. Šiemet žmonės kviečiami pažinti, kaip atrodė Lietuva, valdant Rusijos carui, ir kaip ji keitėsi atkūrus nepriklausomą valstybę.
„Mums buvo labai svarbu parodyti Lietuvos kontekstą carinės Rusijos laikotarpiu ir pamatyti tą milžinišką prarają, ką čia mes matėme Vilniuje, tokį istorizmą, daugiau tokį stilių, arba tos naujos architektūros pradžią. Po to mes jau ateinam į nepriklausomybės laikotarpį visoje Lietuvoje ir matom visiškai naują šiuolaikinę valstybę. Sostinė pastatyta per 10 metų, ir tai atsispindi kiekviename Lietuvos kampelyje“, – aiškina Kultūros paveldo departamento Viešųjų ryšių ir edukacijos sk. vedėjas Alfredas Jomantas.
Pasak paveldosaugininkų, rengiant Europos paveldo dienas, vis dažniau lankytojus įsileidžia ir privačių istorinių namų savininkai. Iš muziejų saugyklų ištraukiami reti eksponatai. Bažnytinio paveldo muziejus pasiūlė prisiminti 1931-ųjų potvynį Vilniuje.
„Dėl šito potvynio buvo atrastas ne vienas sensacingas atradimas. Pats įžymiausias iš jų – tai slaptoji karalių kripta, surasta rugsėjo 21-ąją dieną. Toje kriptoje ilsėjosi trys valdovai: dvi kunigaikštienės – Barbora Radvilaitė ir Elžbieta Habsburgaitė, bei didysis kunigaikštis Lenkijos karalius Aleksandras Jogailaitis“, – sako muziejininkė Ugnė Kraulaidytė.
Potvynis užtvindė katedrą, pažeidė pamatus, įskilo pastato sienos, kai kur žiojėjo 18 centimetrų plyšiai. Apie katedros remontą, iš rūsių semiamą vandenį ir ten atrastus karališkuosius palaidojimus šiandien buvo galima sužinoti nemokamoje ekskursijoje. Tereikėjo tik užsiregistruoti.
Dešimtys renginių Lietuvos miestuose dar vyks ir sekmadienį. Informacijos apie juos galima rasti Kultūros paveldo departamento tinklalapyje.
