Europos Komisija imasi veiksmų prieš Lietuvą ir dar tris valstybes nares, į nacionalinę teisę neperkėlusias kai kurių ES teisės normų, kurios palengvina kvalifikuotų darbuotojų, vykstančių į kitą ES narę dirbti arba įsikurti ilgesniam laikui, judėjimą vidaus rinkoje.
Europos Komisija nusprendė Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikti ieškinį prieš Estiją, Latviją, Lietuvą ir Nyderlandus - visos šios šalys nepateikė pranešimo apie priemonių, taikomų įgyvendinant direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo, perkėlimo į nacionalinę teisę, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Direktyva yra Komisijos inicijuotos profesinės kvalifikacijos pripažinimo reformos, kuria siekiama darbo rinką padaryti lankstesnę, labiau liberalizuoti paslaugų teikimą, skatinti savaime pripažįstamą kvalifikaciją, taip pat supaprastinti administracines procedūras, rezultatas.
Šia direktyva į vieną teisės aktą sujungiamos penkiolika direktyvų, iš kurių dvylika susijusios su bendrosios praktikos slaugytojų, stomatologų, veterinarų, akušerių, vaistininkų ir architektų profesijomis.
Kitomis trimis direktyvomis įdiegta bendra profesinės kvalifikacijos pripažinimo sistema, apimanti daugumą reglamentuojamų profesijų.
Direktyva supaprastina kvalifikacijos pripažinimo sistemą ir patobulina jos veikimą.
Priekaištai dėl lyčių lygybės teisės aktų įgyvendinimo
EK Lietuvą šiandien kritikuoja ir dėl to, kad ši tinkamai neįgyvendino direktyvos, kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties įdarbinant arba darbe.
Komisija šešioms valstybėms narėms išsiuntė pagrįstą nuomonę dėl visapusiško ES taisyklių, kuriomis draudžiama diskriminacija įdarbinant arba darbe dėl lyties, įgyvendinimo, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Austrija, Lietuva, Slovėnija, Vengrija, Italija ir Malta turi du mėnesius atsakyti į šią nuomonę. Jei jos atsakymo nepateiks arba jų atsakas bus netinkamas, Komisija gali jas apskųsti Europos Teisingumo Teismui (ETT).
Už lygias galimybes atsakingas ES Komisijos narys Vladimiras Špidla sakė: „Ši direktyva labai svarbi siekiant Europos Sąjungos tikslo – užkirsti kelią diskriminacijai dėl lyties. 2002 m. šiai direktyvai vienbalsiai pritarė ir ją priėmė visos valstybės narės, tačiau ES direktyvos negali būti visiškai įgyvendintos, jei jos nėra tinkamai perkeltos į nacionalinius teisės aktus.“
Šiandien šešios valstybės narės, tinkamai neįgyvendinusios minėtos direktyvos, gavo pagrįstas nuomones. Tai – antrasis pažeidimų nagrinėjimo procedūros etapas.
Pagrindinės problemos – tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos apibrėžtys, moterų teisė į nėštumo ir gimdymo atostogas bei lygybės įstaigų veikla.
Šių metų pradžioje Komisija 22 valstybėms narėms (Airijai, Austrijai, Čekijai, Danijai, Estijai, Graikijai, Italijai, Jungtinei Karalystei, Kiprui, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Maltai, Nyderlandams, Portugalijai, Prancūzijai, Slovakijai, Slovėnijai, Suomijai, Švedijai, Vengrijai ir Vokietijai) išsiuntė oficialius pranešimus. Jau pradėta Kipro ir Graikijos pažeidimų nagrinėjimo procedūra.
Komisijai išnagrinėjus valstybių narių atsakymus paaiškėjo, kad direktyvos tinkamai neįgyvendino Austrija, Lietuva, Slovėnija, Vengrija, Italija ir Malta. Panaši pagrįsta nuomonė 2008 m. birželio mėn. išsiųsta Suomijai ir Estijai. Padėtis kitose valstybėse narėse vis dar tiriama.
Direktyvos įgyvendinimo ataskaitą Komisija pateiks kitais metais, kaip reikalaujama teisės aktuose.
Pažeidimų nagrinėjimo procedūrą sudaro trys etapai. Iš pradžių valstybės narės gauna oficialų pranešimą ir turi per du mėnesius pateikti atsakymą. Jeigu teisės aktai turi būti dar labiau suderinti su ES teisės aktais, Komisija siunčia pagrįstą nuomonę. Valstybės narės vėl turi atsakyti per du mėnesius. Nesulaukusi tinkamo atsakymo, Komisija gali bylą perduoti Europos Teisingumo Teismui Liuksemburge. Komisija taip pat gali paprašyti Teismą skirti teismo sprendimų nepaisančiai šaliai baudą.
