Europos Komisijos (EK) Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas (Directorate General Internal Markets and Services) tiria, ar dabar galiojantis Lietuvos azartinių lošimų įstatymas ir vykdoma lošimų rinkos reguliavimo praktika neproteguoja Lietuvos lošimų organizatorių ir kartu nediskriminuoja kitų Europos Sąjungos šalių narių bendrovių, kurios vykdo analogišką veiklą. O Lietuva dar ruošiasi ir įvesti interneto cenzūrą!
Domisi protekcijomis
Portalas balsas.lt jau ne kartą rašė, kad Lietuvoje „namudiniu būdu“, prieštaraujant galiojantiems įstatymams, vyksta internetiniai lošimai, nors Azartinių lošimų įstatymo aktuali redakcija tokios lošimų srities nenumato. Taip pat rašyta, kad viešąjį interesą „gynę“ prokurorai aplaidžiai arba nekompetentingai atliko savo funkcijas šioje srityje ( skaitykite čia ir čia). Naujo Azartinių lošimų įstatymo rengimo lobistinis tvaikas ir piktybinės manipuliacijos parlamentinėmis procedūromis taip pat jau buvo aprašyti.
Teisininkų perspėjimai, kad nei galiojantis teisinis reglamentavimas, nei nauji mėginimai uždaryti rinką bei ją dereguliuoti neatitinka Europos Sąjungos teisės, nepaveikė Lietuvos valdininkų ir politikų.
Tad klausimus, greičiausiai dėl kurio nors rinkos dalyvio skundo, ėmė kelti europinės institucijos. Kaip išsiaiškino balsas.lt, užklausimus Lietuva gavo iš EK dar gruodžio mėnesį. Lošimų priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos tikina, kad nieko apie tokią užklausą nežino. Laimė, žino bent pati Finansų ministerija, kuri rengdama atsakymus kažkaip apsiėjo be reguliuojančios institucijos pagalbos.
EK, pasak finansų ministro Rimanto Šadžiaus patarėjo ryšiams su visuomene Rosvaldo Gorbačiovo, Lietuvai kėlė du pagrindinius klausimus:
EK klausė dėl LR Azartinių lošimų įstatymo nuostatų, kuriose numatyta, kad organizuoti lošimus Lietuvoje gali tik pagal LR akcinių bendrovių įstatymą įsteigtos bendrovės (nes tai galbūt neatitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų) ir ar Lietuva nenumato keisti įstatymo bei nustatyti mažiau ribojančius reikalavimus.
„Savo atsakyme EK Finansų ministerija paaiškino, kad reikalavimu, jog Lietuvoje įsisteigę juridiniai asmenys, norintys teikti lošimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, turi būti akcinės arba uždarosios akcinės bendrovės, yra siekiama ne tik vartotojų apsaugos, pinigų plovimo ir sukčiavimo prevencijos, bet ir to, kad lošimo paslaugas teiktų aukštus patikimumo ir atsakomybės reikalavimus atitinkantys subjektai bei kad priežiūros institucija galėtų rinkti informaciją, prižiūrėti ir kontroliuoti Lietuvoje įsisteigusių subjektų veiklą, taikyti šiems subjektams poveikio priemones. Finansų ministerijos nuomone, minėtų tikslų Lietuvos Respublikoje būtų galima pasiekti ir mažiau ribojančiomis priemonėmis, tai yra leidžiant lošimų veiklą vykdyti ir užsienyje įsisteigusiems subjektams. Tačiau tokiu atveju būtina užtikrinti, kad užsienyje įsisteigę subjektai atitiktų aukštus patikimumo ir atsakomybės reikalavimus bei sudaryti sąlygas kompetentingoms Lietuvos institucijoms rinkti informaciją, prižiūrėti ir kontroliuoti minėtų subjektų veiklą, taikyti jiems poveikio priemones taip pat kaip ir Lietuvoje įsisteigusiems subjektams“, – nurodė R. Gorbačiovas.
Sutikdama, kad dabar galiojančio įstatymo tikslų Lietuvos Respublikoje būtų galima pasiekti ir mažiau ribojančiomis priemonėmis, Finansų ministerija faktiškai pripažįsta, kad dabar galiojantis įstatymas neatitinka Europos Sąjungos teisės ir yra keistinas.
Pasak, R. Gorbačiovo, kitas EK klausimas buvo, kokių tikslų siekiama ūkio subjektams Lietuvoje išduodant internetinių lošimų paslaugų licencijas, nors Azartinių lošimų įstatyme internetiniai lošimai nereglamentuoti.
„Buvo paaiškinta, kad galiojančiame Azartinių lošimų įstatyme nustatyta, jog gali būti išduodamos licencijos organizuoti stalo lošimus ir lošimus A kategorijos automatais; lošimus B kategorijos automatais; bingą; totalizatorių; lažybas. Internetinių lošimų licencijos Azartinių lošimų įstatyme nenumatytos ir neišduodamos. Lažybų organizatoriams, turintiems licencijas, priežiūros institucija, suderinusi lažybų reglamentus, leido organizuojant lažybas ribotai tam tikra apimtimi naudoti ryšio priemones, bet nauja ar atskira licencija (leidimas) lošimų operatoriui neišduodama, todėl manytina, kad tai neturėtų būti traktuojama kaip internetinių lošimų paslaugų licencija“, – paaiškino R. Gorbačiovas portalui balsas.lt.
Europai meluojama?
Finansų ministerijos atsakymas primena atsirašinėjimą ir akių dūmimą. Spėtina, kad kai EK prieš Graikijos ekonomikos krachą siuntė užklausas apie šios šalies finansų būklę, o atsakymai galėjo būti labai panašūs, nepasakant visos tiesos, arba tiesiog teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją.
Tokie atsirašinėjimai nustebino advokatą Kęstutį Kvainauską. „Juk visi mes puikiai žinome, kad Lietuvos lažybų bendrovių interneto tinklapiuose galima neišeinant iš namų internetu pasirašyti sutartį, pervesti pinigus, atlikti statymus ir gauti laimėtus pinigus. Tai apie kokį lažybų organizavimą ribotai tam tikra apimtimi naudojant ryšio priemones Europos komisijai rašo Finansų ministerija?“ – stebisi jis.
Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, primena K. Kvainauskas, yra įtvirtinta paslaugų teikimo laisvė kaip pamatinė vidaus rinkos ES sukūrimo prielaida. Šia sutartimi Lietuva įsipareigojo nediskriminuoti ES šalių narių bendrovių ir nebloginti jų padėties, lyginant su vietos bendrovėmis. Visi žino, kad lošimai internete, nepaisant jų nereglamentavimo, vyksta, o valstybė užsiima atviru protekcionizmu.
Nors dabar galiojantis Azartinių lošimų įstatymas išvis nenumato galimybės organizuoti azartinius lošimus internete, praktikoje Valstybinė lošimų priežiūros tarnyba Lietuvoje registruotoms bendrovėms internetinius lošimus organizuoti leidžia, o tą patį daryti kitose ES šalyse licencijuotoms bendrovėms draudžia. Netgi teigia, kad jų teikiamos paslaugos LR yra nelegalios.
Iš čia, kaip primena K. Kvainauskas, kyla įvairūs bandymai per Valstybinę lošimų priežiūros tarnybą arba teismus blokuoti tautiečiams priėjimą prie kitų ES šalių bendrovių azartinių lošimų interneto svetainių. „Išeina, kad azartinius lošimus organizuojančios Lietuvos bendrovės yra „lygesnės“ už tokia pat veikla užsiimančias kitų ES šalių narių bendroves. Toks diskriminavimas ir užsienio bendrovių galimybės konkuruoti Lietuvos rinkoje ribojimas Europos komisijos požiūriu yra neleistinas.
ES Teisingumo teismas ne vienoje byloje yra pasisakęs dėl „įsisteigimo laisvės“ ribojimo. Laisvė teikti paslaugas ES reikalauja panaikinti bet kokią diskriminaciją paslaugų teikėjo atžvilgiu dėl jo nacionalinės priklausomybės arba dėl to, kad jis įsisteigęs kitoje nei paslaugų teikimo ES šalyje narėje. Praktikoje tai reiškia, kad negalima reikalauti ES šalies narės bendrovės, jog ji norėdama teikti paslaugas Lietuvoje įregistruotų čia savo antrinę bendrovę. Galiojantis LR Azartinių lošimų įstatymas numato, kad azartinius lošimus LR gali organizuoti tik LR įregistruotos bendrovės. Kitose šalyse įregistruotoms bendrovėms tokia teisė galiojančiame įstatyme išvis nenumatyta, o tai daro Lietuvos įstatymą tiesiogiai prieštaraujantį ES galiojančiam „įsisteigimo laisvės“ principui“, – primena K. Kvainauskas.
Skandalingi planai
Bet kuriuo atveju dabar galiojantis, nors ir pasenęs Azartinių lošimų įstatymas yra „nekaltas“, palyginti su Seime svarstomais šio įstatymo pakeitimo projektais. Tuo Finansų ministerija EK turbūt nepasigyrė, bet peripetijos įdomios.
Jau praėjusios kadencijos metu, kai viena naujo įstatymo versija (sukurta Žilvino Šilgalio vadovautos darbo grupės) buvo perėjusi pateikimo stadiją ir jos svarstymas buvo atsiradęs darbotvarkėje. Be aiškesnių motyvų, Seimo valdyba, kadencijai besibaigiant (!) ūmai ją padėjo į šalį, sudarė naują darbo grupę, kuriai vadovavo tuometinis Seimo komiteto pirmininkas Dainius Budrys, ir parengė naują projektą, numatantį iš pradžių uždaryti rinką nuo naujų konkurentų, o vėliau dar ir susilpninti šios socialiai jautrios sferos reguliavimą. Kad lošti, prasilošti, o jau įsitvirtinusioms bendrovėms žertis pinigus būtų kuo lengviau.
Dar įdomiau, kad ta pati istorija jau pasikartojo ir šios kadencijos Seime – vėl į darbotvarkę įtrauktas svarstyti Ž. Šilgalio projektas dar kartą buvo pašalintas ir vėl grįžta prie D. Budrio grupės parengto varianto. Abiejų grupių atstovai vieni kitus yra kaltinę lobizmu. Ž. Šilgalis kaltinamas norintis parduoti nykštukinę Lietuvos lošimų rinką užsienio kapitalo rykliams, o pastarasis naujo įstatymo kūrėjus įtaria padedant jau įsitvirtinusioms Lietuvoje bendrovėms išvengti konkurencijos.
Įstatymo projekte (D. Budrio variantas), prie kurio dabar linksta Seimas, išties yra įdomių dalykų.
Numatyta, kad azartinius lošimus internete Lietuvoje galės organizuoti tik tos bendrovės, kurios yra įsteigusios Lietuvoje „tradicines“ lošimų vietas, į kuriuos lošėjai gali atvykti fiziškai. Akivaizdu, kad kitų ES šalių narių bendrovės teikiančios lošimų paslaugas tik internetu, Lietuvoje nesteigs jokių lošimų vietų, kaip nė vienos jų nesteigė ir savo šalyje.
Praktikoje tai, pasak K. Kvainausko, reiškia ne ką kita, kaip atvirą lošimų paslaugas internete teikiančių užsienio lošimų bendrovių diskriminavimą. „Nori teikti paslaugas internetu – steik lošimų namus Vilniuje, Kaune, Babtuose.... O kas, jeigu to paties vėliau pareikalaus Latvija, Rumunija, Bulgarija, Kipras..? Akivaizdu, kad EK neleis tokios situacijos, nes tai prieštarautų fundamentaliems ES egzistuojantiems bendrosios rinkos ir paslaugų teikimo laisvės principams. Dar daugiau. D. Budrio darbo grupės azartinių lošimų įstatymo projekte numatyta, kad tam tikram atskiros vietovės gyventojų skaičiui galima steigti tik tam tikrą lošimo vietų skaičių. LR Specialių tyrimo tarnybos pateiktoje išvadoje dėl šio įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo atvirai rašoma, kad tuo faktiškai užkertamas kelias ateiti į rinką bet kokiems naujiems lošimų organizatoriams, nes pagal numatytas kvotas naujų lošimo vietų beveik niekur papildomai steigti negalima. Neturi lošimo vietų – negali teikti lošimo paslaugų ir internetu“, – ironiškai aiškino advokatas.
Įstatymo projekte yra numatytas ir kitas niekuo nepagrįstas bei nelogiškas reikalavimas ES šalies narės lošimų bendrovėms turėti savo serverius Lietuvos teritorijoje. Jeigu EK toleruotų tokią Lietuvos įstatymų leidėjų iniciatyvą, kas garantuotų, kad po kurio laiko to paties iš užsienio lošimų organizatorių nepareikalaus ta pati Latvija, Rumunija, Bulgarija, Kipras..? Tada kiekviena lošimų bendrovė privalės turėti po atskirą serverį kiekvienoje ES šalyje, kaip šiaip kiekvienas normalus ir ūkiškai mąstantis žmogus paslaugas internetu teiktų turėdamas tik vieną serverį vienoje ES šalyje.
Teisininkų išvados – nė motais
Vietos bendroves proteguojančio įstatymo stūmėjams nėra įdomios ne tik Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, bet ir kitų institucijų pozicijos. Vertindamas įstatymo projektą, Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos visas šias įstatymo projektų nuostatas įvertino kaip „nepagrįstas ir neproporcingas“. Departamentas taip pat yra nurodęs, kad LR turi pareigą informuoti EK apie šį svarstomą įstatymo projektą ir siūlo jį prieš priimant suderinti (notifikuoti) su EK. Tačiau tai tik Europos teisės departamento nuomonė. Praktikoje siekiam tyliai prastumti su EK nesuderintą azartinių lošimų įstatymą Seime.
Atskiro aprašymo vertos Seime sklandančio lietuviško įstatymo projektų nuostatos, numatančios interneto cenzūrą, t. y. galimybę blokuoti tautiečių priėjimą prie „nelegalių“ užsienio lošimų bendrovių interneto svetainių. Tai jau kertasi net tik su Europos teise, bet ir su pamatinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Šios įstatymo nuostatos pastato Lietuvą į vieną gretą su tokiomis interneto cenzūrą vykdančiomis šalimis kaip Kinija ir Šiaurės Korėja.
Akivaizdu, kad už visų šių su Europos ir tarptautine teise nesuderinamų Lietuvos įstatymų leidėjų iniciatyvų stovi vietinės Lietuvos lošimus organizuojančios bendrovės, kurios visais įmanomais būdais siekia „uždaryti“ rinką ir išvengti konkurencijos su stipriomis kitų Europos šalių lošimų bendrovėmis. O juk esant konkurencijai visada laimi vartotojas.
Ne be reikalo D. Budrio darbo grupės įstatymo projekto baigiamosiose nuostatose rašoma, kad lošimo vietų skaičių ribojančio įstatymo nuostatos taikomos tik toms lošimo vietoms, kurios steigiamos jau įsigaliojus įstatymui. Tai reiškia, kad tie, kurie jau yra įsiteigę lošimo vietas, neprivalės jų uždaryti ir nepatirs jokių apribojimų, netgi jei jų turimų lošimo vietų skaičius neatitiks nauju įstatymu nustatyto ribojimo pagal tos vietovės gyventojų skaičių. O nauji konkurentai steigti naujų lošimų vietų negalės niekada.
Liūdniausia, kad, kaip primena teisininkai, už tokias Lietuvos įstatymų leidėjų iniciatyvas EK paskirtas baudas galų gale gali tekti mokėti ne įstatymą prastūmusiems lobistams ar lošėjų pinigus susižėrusioms proteguojamoms vietos bendrovėms, o Lietuvos Respublikai – visiems mokesčių mokėtojams.