Nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" steigimo aplinkybėmis susidomėjo Europos Komisija (EK).
EK rašte prašoma paaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymo nuostatos bei sprendimas be konkurso pakviesti privačią įmonę į nacionalinio investuotojo bendrovę neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) direktyvoms.
"Leo LT" buvo įsteigta sujungus valstybės valdomas įmones "Lietuvos energija" ir RST bei privataus kapitalo bendrovę VST, kurią valdė VP grupei priklausanti įmonė "NDX energija". Pastarosios kaip akcininkės dalyvavimas nacionalinio investuotojo bendrovėje be konkurso buvo numatytas Seimo priimtame įstatyme.
Iš Briuselio atsiųstame rašte nurodoma, jog EK išaiškinime dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų privataus ir viešojo kapitalo bendrovėms teigiama, kad "jei privataus ir viešojo kapitalo bendrovėms skiriama užduotis yra viešoji paslauga, apibrėžta Viešųjų pirkimų direktyvose, privatus partneris turi būti pasirenkamas vadovaujantis šiomis direktyvomis. Jei užduotis vykdoma koncesijos būdu arba tai yra viešoji paslauga, iš dalies apibrėžta direktyvomis, taikomos atitinkamos direktyvos nuostatos ir pagrindiniai ES Sutarties principai".
Rašte nurodoma, kad atsižvelgiant į minėtus principus ir jei atominės elektrinės statyba ir jos valdymas gali būti laikomi viešuoju pirkimu, koncesijos sutartimi ar net išskirtine teise, strateginiai partneriai turi būti parenkami konkurso būdu, vadovaujantis atitinkamomis direktyvomis ir ES Sutartimi.
"Todėl Lietuvos valdžios sprendimas nacionalinio investuotojo bendrovės strateginį partnerį išsirinkti tiesiogiai kelia problemą dėl atitikimo ES Viešųjų pirkimų įstatymą", - teigiama EK rašte.
Jame taip pat nurodoma, kad bet kokie apribojimai dėl įmonių steigimo bei laisvės teikti paslaugas turi atitikti ES teisės aktus, turi būti pateisinami viešuoju interesu ir taikomi be diskriminacijos.
Lietuvos prašoma paaiškinti, ar nacionalinio investuotojo bendrovės steigimas atitiko šiuos reikalavimus.
Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal Atominės elektrinės įstatymą nacionalinio investuotojo bendrovės tikslas "yra siekti naudos sau ir visiems akcininkams" ir į tai, jog šiai bendrovei jau paskirti arba dar bus paskirti uždaviniai, kurie gali būti laikomi viešuoju pirkimu. Kartu nurodoma, kad tokiu atveju privataus partnerio parinkimas turėjo vykti pagal ES viešųjų prikimų įstatymą arba ES Sutarties principus.
Lietuvos valdžios institucijos turėtų pateikti visą informacioją apie nacionalinio investuotojo bendrovės steigimą - apie jai jau numatytus ar numatomus uždavinius bei apie privataus partnerio parinkimo procedūrą, teigiama dokumente, kartu nurodant, kad atsakymo laukiama per keturias savaites nuo laiško gavimo.
BNS žiniomis, raštas Vilniuje gautas birželio pabaigoje - liepos pradžioje.
ES teisės žinovų teigimu, Briuselio raštas - pradinis galimos ES teisės aktų pažeidimo procedūros etapas.
"Ar ši procedūra formaliai bus pradėta, priklausys nuo Lietuvos paaiškinimų į užduotus klausimus", - teigė panorėjęs likti nežinomu ekspertas.
Nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT", kuri turėtų statyti naują atominę elektrinę ir elektros tiltus į lenkiją bei Švediją, steigimo sandoris buvo užbaigtas gegužės 27 dieną. Vyriausybė valdo 61,7 proc., "NDX energija" - 38,3 proc. "Leo LT" akcijų.
