Europos Komisija suabejojo, ar Lietuva teisėtai leido privatizuoti bendrovę „Vakarų skirstomieji tinklai“. Ūkio ministerija per du mėnesius įpareigota pasiaiškinti dėl šios bendrovės privatizavimo aplinkybių, praneša „Vilniaus diena“.
Europos Komisijos (EK) manymu, Lietuva, leisdama privatizuoti tuometinius „Vakarų skirstomuosius tinklus“, pažeidė Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius laisvą kapitalo judėjimą. Daugiausia abejonių komisijai kelia VST akcijų perleidimo procedūros, teigia dienraštis.
„Lietuvai atsiųstas oficialus pranešimas, kad pradėta pažeidimo procedūra. Tai dar nėra teisminė procedūra, tai pati pirmoji stadija. Dabar Lietuva turi pateikti pasiaiškinimą“, – situaciją aiškino Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja Skirgailė Žalimienė.
S. Žalimienės teigimu, EK kelia daug klausimų dėl privatizavimo sutarties sudarymo – ar ji neprieštarauja įsteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui. Jei Ūkio ministerija nepateiktų atsakymų į iškilusius klausimus, Lietuvai grėstų EK sankcijos.
Kol kas neaišku, ar EK pradėtas tyrimas gali turėti įtakos nacionalinio investuotojo bendrovės formavimui.
Pagal nustatytą tvarką Lietuva turės kreiptis į EK dėl formuojamo nacionalinio investuotojo ir planuojamos atominės elektrinės statybų. Kadangi šiuo metu Lietuva nėra pateikusi konkrečios informacijos apie būsimą projektą, EK kol kas neturi galimybės įvertinti, ar jis atitinka konkurencijos, branduolinės saugos ir kitus reikalavimus.
S. Žalimienės teigimu, jei EK kreipėsi į Lietuvą, ji veikiausiai gavo skundą ir šiuo metu jau turi pakankamai sukaupusi informacijos apie įvykusį privatizavimą.
Anot jos, jei Lietuvai nepavyktų pasiaiškinti ir būtų suformuota byla teismui, jis baigtųsi sprendimu, kuris konstatuotų, buvo pažeidimas ar ne. Jei valstybė būtų pripažinta pažeidusi ES teisę, galima būtų kreiptis dėl žalos atlyginimo, privatizavimo rezultatų atšaukimo ir pan.
„Vilniaus diena“ primena, kad prieš „Vakarų skirstomųjų tinklų“ privatizavimą tuometinė finansų ministrė Dalia Grybauskaitė buvo įspėjusi, kad skirtingų sąlygų vietos ir užsienio investuotojams sudarymas gali prieštarauti Lietuvos susitarimams su ES.
2003 m. įvykusi privatizacija kėlė nemažai abejonių. „NDX Energija“ valstybei sumokėjo 539,8 mln. Lt. Tačiau jau 2004 m. VST ataskaitoje skelbė, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė buvo 2,39 mlrd. Lt – taigi net 4 kartus didesnė nei kaina, už kurią bendrovė buvo parduota.
