Majų išpranašauta pasaulio pabaiga Europos finansus gali užklupti dar 2012-ųjų išvakarėse – bendrosios euro zonos tvarumui jau skaičiuojamos paskutinės dienos.
Iki pastarųjų dienų euro zonos žlugimas ar skilimas kiekvieno bent kiek ekonomiką išmanančio žmogaus akyse atrodė tolimas ir neįmanomas vien dėl to, kad būtų per daug aukų. Bet kai gelbėjimas tampa brangesnis už išsaugojimą, padėtis gali apsiversti aukštyn kojomis.
Kad ir kaip to nenorime, bene pirmą kartą nuo problemų euro zonoje pradžios euro žlugimas atrodo ranka pasiekiamas. Kad investuotojai patikėtų Europos Sąjungos (ES) gebėjimu išspręsti skolų krizę, reikia gilesnės integracijos. Na, jei ne visai ES, tai bent 17 euro zonos nelaimėlių, kurių ekonominė suirutė paskui nusineštų ir kaimynes.
Mastrichto sutarčiai, padėjusiai pamatus bendrai ES valiutai, kitąmet sukaks 20 metų. Sakyčiau, per daug, kad Europos lyderiai taip paaugliškai žaistų su regiono ateitimi. Euro zonos šalys susitarė dėl bendros valiutos, bet neužtikrino pakankamo fiskalinio reguliavimo, kuris leido išlaidūnėms bendrijos paribiuose gyventi ne pagal išgales.
Panašu, kad istorija pasieks kulminaciją, jei gruodžio 9 dieną akcijų biržų švieslentė nenusidažys žaliai investuotojams sveikinant Europos lyderių susitarimą. Tą dieną turi būti pritarta Vokietijos kanclerės Angelos Merkel planui keisti ES sutartį ir integruoti euro zonos šalis į fiskalinę sąjungą su Europos Komisijos įsipareigojimu prižiūrėti euro šalių biudžeto planus kitaip per Kalėdas eurais teliks puošti eglutes.
Kartu su bendros valiutos malonumais euro zonos narės turi prisiimti ir įsipareigojimų, bet tai padaryti reikėjo gerokai anksčiau. Bent keletą kartų iš ekonomistų girdėjau, kad reikiami sprendimai nebus priimti tol, kol vokiečiai, prancūzai ar kiti Europos gelbėtojai nesuvoks padėties rimtumo.
Atrodo, atėjo metas imtis realių priemonių, nes eilėje prie bedugnės jau stovi ne tik Graikija, bet ir Ispanija su Italija, kurios yra per didelės, ne tik kad žlugtų, bet ir kad būtų gelbėjamos.
Dviejų greičių Europa, kurios dar taip neseniai visi bandė išvengti, šiandien gali būti vienintelis sprendimas, kad nenueitume daug skaudesniu keliu.
Paskutinė euro gelbėjimo akcija kiek primena amerikiečių filmo ,,Armagedonas” siužetą – tik šį kartą lyg iš niekur nieko atskriejo žinia ne apie milžinišką asteroidą. Kažkur aplinkui nuolat sklandžiusi idėja, kad euras iš tikrųjų gali žlugti, staiga tapo labai reali. Problemai išspręsti liko vos pora dienų, kitaip Europos laukia finansinė katastrofa.
Kol A. Merkel toliau šaltu veidu bando visus įtikinti pritarti naujos ES sutarties reikalingumui, o naujasis Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi seka jos pėdomis ir siūlo naujų sankcijų nesilaikantiems fiskalinės drausmės, visiems kitiems teliko laukti ,,paskutinio teismo dienos”.
