Tikriausiai daugelis nustebs, kodėl pačiame Graikijos, tiksliau, visos Europos krizės įkarštyje nusprendžiau dar kartą parašyti apie beveik metų senumo įvykį – apie ES komisijos, pirmininkaujamos ponios Haidi Taljavini (Heidi Tagliavini), pranešimą, skirtą Rusijos-Gruzijos karui.
Reikalas tas, kad, mano požiūriu, tai vienas iš svarbiausių pasaulio įvykių. Kažkuria prasme jis net svarbesnis už Rusijos-Gruzijos karą. Taljavini pranešimas – tai naujasis Miunchenas. Iš to Miuncheno daug kas išplaukia – taip pat ir dabartinis ekonominis Europos krachas.
Jeigu jūs statote savo politiką ir ekonomiką ant melo ir savęs apgaudinėjimo pamatų, jeigu jūs save nuoširdžiai laikote laisvės gynėju, o iš tiesų iš baimės ir abejingumo pataikaujate diktatūrai, jeigu jūs nuoširdžiai laikote save rinkos valstybe, o iš tiesų seniai įklimpote smulkmeniškame reguliavime ir gyvenate skolon – pasekmės anksčiau ar vėliau bus siaubingos.
Taljavini komisijos pranešimas, kada tai skaičiau, man sukėlė šoką. Perskaičiau ir pagalvojau: „Europa išėjo į pensiją“; „Europos daugiau nėra“. Ir tikrai: praėjo metai – Europa byra.
Pirmiausiai, priminsiu pranešimo turinį. Žmogui, kuris nežino Rusijos-Gruzijos karo detalių, jis nedaro blogo įspūdžio. Pranešime nėra jokios Goebbelso stiliaus Rusijos propagandos: nei svaičiojimų apie tai, kad JAV stovėjo už Gruzijos nugaros, kada ši puolė taikią Pietų Osetiją, nei pasakojimų apie gruzinų raketas „Grad“, apšaudžiusias miegantį miestą, nei tvirtinimų apie du tūkstančius nužudytų osetinų, nei apie merginas, kurias neva degino cerkvėse, nei apie tankus, kurie važinėjo ant kūdikių.
Tiesa, pranešimas kažkodėl neanalizuoja tų gandų: o juk būtent šie gandai buvo Rusijos armijos įsiveržimo, gruzinų kaimų etninio valymo priežastis. Pranešimas tiesiog gėdingai nutyli apie tai: tai tolygu nacizmo aprašymui neminint nacių teiginių, jog žydai geria krikščionių kraują.
Toliau seka paties karo analizė, ir karas, Taljavini nuomone, prasideda tuo momentu, kada Gruzija smogia Cchinvaliui. Tiesa, ten pat gerbiamoji komisija pastebi, kad prieš tai būta įvairių „sudėtingų įvykių“.
Klausimas poniai Taljavini: 1941 m. birželį Suomija paskelbė karą SSRS. Prieš tai būta tokios smulkmenos – nepaskelbę karo raudonarmiečiai apšaudė dešimtis Suomijos gyvenviečių. Ar p. Taljavini įsitikinusi, kad antrojo Rusijos-Suomijos karo laiko atskaitą reikia pradėti nuo to momento, kada Suomija paskelbė karą?
1939 m. lapkričio mėn. Lenkijos vyriausybė tremtyje paskelbė karą SSRS. Prieš tai būta tokios „smulkmenos“ kaip Raudonosios armijos įsiveržimas ir 52% Lenkijos teritorijos okupacija. Klausimas p. Taljavini: ar ji mano, kad karo tarp Lenkijos ir Rusijos laiko atskaitą reikia pradėti nuo 1939 m. lapkričio.
Ponia Taljavini tiesiog įvykdė perversmą pasaulinėje politikoje – įvedė naują karo apibrėžimą. Karą, pasirodo, pradeda tas, kuris atsako į agresoriaus veiksmus. Kada Raudonoji armija pila bombas ant Helsinkio, arba suvaro į lagerius dvidešimt tūkstančių lenkų karininkų, arba osetinų „savanoriai“ sudegina gruzinų kaimą – tai ne karas. O jeigu tokiems dalykams duodamas atsakas – štai tada tu, bjaurybe, karą ir pradėjai. Pagal Taljavini komisijos logiką, gruzinai neturėjo atsakyti. Nuvažiuos rusų tankai iki Gorio – neatsakyti. Nuvažiuos iki Ahalgorio – neatsakyti. O jeigu rusų tankai nuvažiuotų iki Tbilisio ir gruzinai atsakytų, štai tada, jie, bjaurybės, ir pradėtų karą. Nepriekaištinga logika: jeigu gruzinai neatsakytų, ir karo nebūtų.
Trečiasis keistumas komisijos pranešime štai koks: komisija ilgai aptarinėja, ar gruzinų įvykdytas „Cchinvalio bombardavimas naktį iš birželio 7 d. į 8 d.“ buvo žmogaus teisių pažeidimas ar ne. Ir daro išvadą, kad buvo.
Aš dabar kaip mat sutiksiu su gerbiama komisija. Taip ir užrašykime: taikaus miesto apšaudymas iš artilerijos yra žmogaus teisių pažeidimas.
Apskritai komisijai reikėtų nustatyti, kokiomis aplinkybėmis buvo apšaudyta. Pavyzdžiui, nustatyti, kodėl kelios dienos prieš ataką iš Cchinvalio buvo išvežti visi civiliai gyventojai, o paskui masiškai privežta žurnalistų, kurie turėjo nušviesti klastingą gruzinų agresiją.
Pavyzdžiui, nustatyti, kodėl Osetijos valdžia dar rugpjūčio 7 d. pranešė, kad gruzinai sunaikino Dmenisi ir Chegaturovo kaimus, tačiau kada landūs žurnalistai nuvažiavo tikrinti, paaiškėjo, kad Dmenisi ir Chegaturovo nepaliesti, o kaimyninis gruzinų kaimas Nuli dega.
Pavyzdžiui, nustatyti, kodėl dar 8 valandą vakaro Cchinvalio gyventojai linksminosi ir šventė Nuli sunaikinimą ir rašė bloguose „pirmyn – neplanine tvarka užpildysime lavonais Gorio morgą“, o už kelių valandų Gruzija užpuolė „taikiai miegantį Cchinvalį“.
Taip pat būtų neblogai nustatyti, kur, ko ir kiek sugriauta, kadangi tai buvo kažkoks keistas totalinis apšaudymas, kurio metu „Izvestijų“ korespondentas užlipa ant viešbučio stogo ir nuo ten stebi tą totalinį apšaudymą, ir osetinų vyriausybės ministras bėga prie vietinių Vyriausybės rūmų ir pastebi, kad Vyriausybės rūmai dega. Iš to aprašymo seka, kad ne viskas Cchinvalyje degė ir rūko – jeigu jau ministras netrukdomas bėgo gatvėmis prie Vyriausybės rūmų.
Bet palikime tas smulkmenas. Sutikime su Taljavini komisija: Gruzija neturėjo teisės iššauti į miestą nė vieno šovinio. Priešingoji pusė turėjo teisę deginti Nuli, ir tai nėra žmogaus teisių pažeidimas; priešingoji pusė turėjo teisę žudyti gruzinų taikdarius – ir gruzinai į tai nedrįso atsakyti; priešingoji pusė turėjo teisę kalti iš 152-mm pabūklų – ir smulkmenų, kaip tokia: iš kur konflikto zonoje atsirado 152-mm pabūklai, Taljavini komisija nesvarstys.
Bet štai vienas vienintelis klausimas: juk Cchinvalį apšaudė ne tik birželio 7-osios ir 8-osios naktį, bet ir 8-osios ir 9-osios naktį. Apšaudė ir 9-osios ir 10-osios naktį, kada gruzinų tankai stovėjo mieste.
Ir mes turime šių bombardavimų aprašymus, pateiktus pačių įvykių dalyvių. Iš jų matyti, kad būtent šie bombardavimai buvo neįtikėtinai siaubingi. Čia jau niekas gatvėmis nebėgiojo ir niekas ant viešbučių stogų nelipo. Iš dangaus buvo šluojama viskas paeiliui ir būtent šie totalūs bombardavimai bei apšaudymai išmušė gruzinų armiją iš miesto.
Tai kas visgi sulygino miestą su žeme, kuomet jame jau buvo gruzinų tankai? Gal taip elgėsi patys buki gruzinai? Tuomet Taljavini komisija turėtų juos pasmerkti amžinai gėdai: girdi, gruzinų fašistų neapykanta osetinų tautai tokia didelė, jog užėmę miestą jie net savo tankus bei pėstininkus bombomis apmėtė, sviediniais užklojo – kad tik tuos osetinus sunaikintų netgi drauge su saviškiais. Taljavini komisija turėjo pasmerkti gėdai klaikų tironą Saakašvilį, kuris, apimtas beprotybės priepuolio, naikino mieste savo paties kariuomenę.
O jeigu šias bombas, šluodamos gruzinus iš miesto, svaidė rusų karinės pajėgos, komisija ir tai turi įvertinti. Štai Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministras neseniai vėl pareiškė, kad Rusija Pietų Osetijoje gelbėjo osetinų gyvybes, nes kitaip jie būtų buvę išnaikinti. Reikia manyti – išnaikinę būtų prakeikti gruzinų fašistai. O jeigu imtų ir paaiškėtų, kad gruzinų armija, stovėjusi mieste, nieko per daug nenaikino, o ją pačią, kartu su taikiais gyventojais, naikino Rusijos kariškių sviediniai bei bombos. Jei parengiamasis miesto apšaudymas artilerijos pabūklais prieš puolimą yra karo nusikaltimas ir pažeidžia žmogaus teises, tai kaip vertinti „kiliminį“ bombardavimą, „užklojantį“ tuos gyventojus, kuriuos tu pats „gelbsti“?
Ką sako Taljavini komisija? Ogi nieko. Ji išvis nesidomi šia menka problema, nors apie jos egzistavimą be abejo, žino, nes niekur tekste nerašo tiesio „Cchinvalio apšaudymas“. Visur nurodomas apšaudymo laikas: „Chcinvalio apšaudymas birželio 7-osios ir 8-osios naktį.
Kodėl apie tai rašau? Todėl, kad Taljavini komisijos pranešime, kaip ir 1938 metų Miuncheno sutartyje nėra tiesioginio melo. Kaip antai, nėra frazių apie tai, jog Anglija ir Prancūzija tada palaikė nacionalsocialistines idėjas arba gerbiamoji komisija dabar pritaria generolo Nogovicyno pažiūroms, kada pastarasis teigia, jog už gruzinų fašistų nugaros šmėžuoja „ketvirtasis reichas“, turintis JAV pavidalą.
Tai ne bendrininkavimas. Tai bailumas. Kinkų drebinimas net ne prieš tarptautinį diktatorių, o tik prieš tarptautinį chuliganą. Ir pats bailumas dar būtų pakenčiamas, jei jo apimti žmonės nepretenduotų būti arbitrais.
Jūs, gruzinai, atseit, esate kažkokie nesusipratėliai, jūs rusai, irgi nesusipratėliai, o mes, Europa – trečioji šalis ir objektyvus teismas. Mes – planetos sąžinė.
Ir štai pasirodė, jog šią sąžinę galima ne tik kad nupirkti ar išgasdinti. Ši sąžinė tiesiog tingi gadinti santykius su Rusija, kuri daug didesnė ir svarbesnė nei Gruzija.
Turiu pasakyti, kad Europos ekonomikoje vyksta tas pats. Tai ne Graikija braška. Tai braška net ne Europa. Tai braška pati europietiško biurokratinio socializmo filosofija. To biurokratinio socializmo, kuris, apmaudaus istorinio nesusipratimo dėka laiko save demokratija.
Europą kūrė ne dabartiniai biurokratai. Ją statė ne taljavini, sarkoziai ir net ne „Gazprom“ atstovas viešiesiems ryšiams Schroederis. Ją po Antrojo pasaulinio karo statė jų tėvai ir seneliai. Ji buvo kuriama, kaip altenratyva SSRS. Kaip alternatyva vergijai. Kaip priminimas, jog niekada nebegalima pasirašyti naujojo Miuncheno ir statyti socializmą. Tokią Europą po šaltojo karo pabaigos biurokratija ypač greitai prašiko (просрала). Šiuo požiūriu euro žlugimas ir Taljavini pranešimas yra dvi to paties medalio pusės.