Dalies atlyginimo netekusius europarlamentarus po kelių mėnesių paguos tūkstantinės išeitinės kompensacijos.
Liepos mėnesį penkerių metų kadenciją Europos Parlamente (EP) baigiantys Lietuvos europarlamentarai, Seimo narių valia netekę 1615 litų (15 proc.) iš savo atlyginimo, teigia tikrai neišgyvenantys dėl tokio praradimo. Priešingai, mano, kad parlamentarai galėjo būti ryžtingesni ir dar daugiau nurėžti tiek nuo savo, tiek nuo jų algų, rašo „Lietuvos žinios“.
Apie 900 tūkst. litų per metus valstybei atsieinantys 13 europarlamentarų liepą galės pasidžiaugti tūkstantinėmis išeitinėmis kompensacijomis, kurios priklauso už 5 darbo metus Briuselyje bei Strasbūre. Seimo biudžete šiam tikslui rezervuota apie 650 tūkst. litų. Vidutinė kiekvieno iš jų išeitinė išmoka sieks maždaug 50 tūkst. litų „popieriuje“, atskaičius mokesčius - 35 tūkst. litų.
Prisiduria išmokas
Iki sausio vos ne mažiausius tarp visų EP narių atlyginimus gaudavę Lietuvos atstovai (neatskaičius mokesčių - 4655 litus) padidėjusiomis algomis pasidžiaugė vos mėnesį. Kaip ir visiems eiliniams Seimo nariams, už sausį europarlamentarams priskaičiuota po 10 830 litų (neatskaičius mokesčių). Nuo vasario iki kadencijos pabaigos likusius mėnesius europarlamentaramas, kaip ir kitiems eiliniams Seimo nariams, bus mokamas 9215 litų atlygis (neatskaičius mokesčių). Kitaip nei Vilniuje dirbantys politikai, Briuselyje posėdžiaujantys Lietuvos atstovai negauna kanceliarinėms išlaidoms skirtų beveik 4 tūkst. litų.
Kita vertus, solidžią sumą prie savo „lietuviško“ atlyginimo jie prisiduria įvairiais EP mokamais priedais - dienpinigiais už darbą plenarinėse sesijose bei komitetų posėdžiuose, kelionpinigiais, biuro išlaikymo išlaidomis. Atsižvelgus į darbų apimtį, keliones, europarlamentarai kas mėnesį į rankas gauna apie 45 tūkst. litų arba net šiek tiek daugiau. Iš tos sumos politikai moka už buto nuomą, viešbučius, keliones, biuro išlaikymą.
Lietuva sutaupys
„Tikrai nemanau, kad atlyginimo sumažėjimas europarlamentarams bus skaudus, paprastiems žmonės kur kas sunkiau išgyventi. Dabartinės ekonomikos sąlygomis algas galima buvo mažinti dar daugiau“, - LŽ sakė europarlamentaras Šarūnas Birutis.
Politiko nuomone, nuo liepos įsigaliosiančios EP statuto pataisos itin palankios Lietuvai. Pirmiausia atlyginimai europarlamentarams bus mokami ne iš nacionalinio, bet iš EP biudžeto. Be to, jie bus vienodi visų šalių atstovams ir sieks apie 20-22 tūkst. litų į rankas. „Tai svarbu, nes su kolegomis iš skirtingų valstybių dirbame vienodą darbą, o atlyginimų skirtumas būdavo nežmoniškas“, - teigė Š. Birutis. Daugiausia pinigų politikas prisipažino išleidžiantis buto nuomai, maistui ir kelionėms, kurios, nutraukus tiesioginius reisus iš Briuselio į Vilnių, gerokai pabrango. Paklaustas, ar neketina atsisakyti visos ar bent dalies išeitinės kompensacijos, Š.Birutis tikino, kad tai priklausys, kaip greitai pavyks susirasti darbą. Politikas neatsisakytų dar vieną kadenciją dirbti EP, todėl ketina kandidatuoti rinkimuose.
Sutinka dalytis
„Gerai, kad Seimas sumažino algas. Galima buvo palikti tik vidutinį mėnesio uždarbį (2320 litų), ir pragyventume, ir nemirtume iš bado“", - LŽ sakė europarlamentarė Ona Juknevičienė. Politikė taip pat mano, kad naujoji europarlamentarų algų mokėjimo tvarka leis Lietuvai bent šiek tiek sutaupyti. „Tikrai sutinku, kad šiuo metu diržus reikia susiveržti visiems, todėl dalį savo išeitinės kompensacijos, sau pasilikdama tik pavalgyti, atiduosiu vaikams, seneliams ar kitiems skurstantiesiems“, - teigė O. Juknevičienė.
Sausio 5 dienos duomenimis, mažiausią mėnesio atlyginimą savo europarlamentarams mokėjo Bulgarija - 900 eurų, Malta - 1263, Slovakija - 1512, Latvija - 1725, Rumunija - 1876, Lenkija - 2483, Estija - 3146, Vengrija - 4975, Suomija - 5860, Prancūzija - 6952, Vokietija - 7339, Italija - 11 703 eurus (duomenys be papildomų išmokų).
Per birželio 7 dieną vyksiančius rinkimus Lietuvos gyventojai rinks 12 europarlamentarų.
Raimonda Ramelienė
