D.Grybauskaitė trečiadienį sulaukė raginimų panaudoti savo, kaip ES pirmininkaujančios šalies vadovės, įtaką, kad seksualinių mažumų eitynių dalyviai galėtų laisvai žygiuoti.
„Lietuviai kovojo už susirinkimų laisvę, kaip ir dauguma iš sovietų imperijos išsilaisvinusių šalių, bet dabar jūsų mieste, Vilniuje, meras uždraudė lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) eitynes, kurios turėtų vykti liepos 27 dieną ir kuriose aš taip pat ketinu dalyvauti. Taigi aš tikrai tikiuosi, jog jūs eisite į priekį ir panaudosite savo įtaką kaip Lietuvos prezidentė, pirmininkaujant Europos Sąjungai, užtikrinti, kad LGBT asmenys jūsų miesto viduryje galėtų eiti laisvai ir be grasinimų“, – kalbėjo Austrijos europarlamentarė Ulrike Lunacek (Ulrikė Lunaček).
„Aš labai drąsinčiau Lietuvą, pradedant pirmininkauti ES Tarybai, panaikinti draudimą rengti eitynes Vilniaus centre. (...) Labai tikiuosi pamatyti jus Vilniuje liepos 27 dieną ir švęsti Europos įvairovę“, – kreipdamasi į D.Grybauskaitę sakė Olandijos europarlamentarė Sophia in 't Veld, taip pat žadėjusi liepos pabaigoje atvykti į Vilnių.
„Laukiu gerų žinių iš Lietuvos, teigiančios, kad „atveriame gatves visoms taikioms demonstracijoms, įskaitant dėl LGBT teisių“, – BNS sakė Švedijos atstovė EP Cecilia Wikstrom.
„Tai ne blogiausias nusižengimas seksualinių mažumų teisėms iš tų, kuriuos matome Europoje, bet tai meta šešėlį šalies politikai. Aš linkiu viso ko geriausio ir tikiuosi atviresnio mąstymo šiais klausimais“, – BNS teigė Suomijos europarlamentarė Sirpa Pietikainen.
Lenkijos atstovas Europos Parlamente Pawelas Robertas Kowalas ragino Lietuvą „parodyti dantis“ bei spręsti emigruojančio jaunimo problemą.
"Kreipiuosi į Lietuvą ir Lenkiją. Jauni žmonės vyksta į užsienį ieškoti darbo. Kovai su nedarbu investuojama iš naujų fondų. Jūs turite pateikti šviežią pasiūlymą, padrąsinti jaunus lenkus ir lietuvius likti savo šalyse“, – teigė jis.
P. R.Kowalas taip pat siūlė įveikti Lietuvos ir Lenkijos nesutarimus dėl tautinių mažumų padėties ir žadėjo Lenkijos paramą: „Mes iš savo pusės padarysime viską, kad jus paremtume.“
Kitas lenkų atstovas EP Miroslawas Piotrowskis sakė, kad lenkų mažuma Lietuvoje diskriminuojama, Lietuvos valdžia „kovoja prieš lenkišką tapatybę“ – pavyzdžiui, lenkai negali naudoti savo kalbos vietinės valdžios įstaigose.
„Lenkų kapai yra nuniokoti. Manau, kad Lietuva, ketinanti išleisti 62 mln. eurų pirmininkavimui, galėtų išleisti bent 1 mln. eurų lenkų kapams atnaujinti. Tai reikštų simbolinę grąžą Europos standartams ir darytų veiksmus įtikimus“, – teigė jis.
„Labai neteisinga informacija, kurią jis pateikė apie lenkų situaciją Lietuvoje. Iš kur ši informacija? Jei visi šaltiniai – vietos lenkų kilmės nacionalistai Lietuvoje, tai nepatikima“, – replikavo Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Prancūzų europarlamentarė Helene Flautre (Elen Fliotr) savo ruožtu atkreipė dėmesį į CŽV kalėjimų problemą.
„Reikalaujame, kad Taryba pripažintų ES narių dalyvavimą nelegalioje CŽV kalinimo ir perdavimo programoje. (...) Pagaliau laikas Europos Sąjungai veikti pagal savo pasisakymus dėl žmogaus teisių, kai tai susiję su kova prieš terorizmą ir išorės saugumu“, – kalbėjo ji.
D.Grybauskaitė trečiadienį EP pristatė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai prioritetus. Prezidentė, be kita ko, paragino politikus nepamiršti tesėti pažadų dėl ekonominės ir finansų politikos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
