Energetikos ministras Arvydas Sekmokas ir ūkio ministras Dainius Kreivys pasirašė abiejų ministerijų parengtą atsakymą EK Konkurencijos generaliniam direktoratui. Lietuvos buvo prašoma pateikti papildomos informacijos, reikalingos nagrinėjant skundą dėl LEO LT steigimo.
Skundą EK gavo pernai birželio 6 dieną. Jame teigiama, kad, steigiant LEO LT, galėjo būti suteikta neteisėta valstybės pagalba, nes gali būti, jog Lietuvos Respublika palankiomis sąlygomis perleido LEO LT akcijų privačiai grupei „Vilniaus prekyba“ per jai (kam?) pavaldžią bendrovę „NDX energija“, kuriai priklauso bendrovė VST.
EK taip pat nagrinėja VST privatizavimo 2003-iaisais aplinkybes ir jos plėtrą 2003−2007 metais.
EK prašė pateikti išsamų ekonominį pagrindimą, kuriuo būtų paaiškinta, kodėl perkainavus turtą VST nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė pakito nuo maždaug 572 mln. litų iki 2,388 mlrd. litų.
EK konstatavo, kad, perkainavus turtą, nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vertė padidėjo atitinkamai: VST – 4,2 karto (nuo 572 mln. iki 2,388 mlrd. litų), bendrovės Rytų skirstomųjų tinklų – 3,3 karto (nuo 727 mln. iki 2,371 mlrd. litų) ir bendrovės „Lietuvos energija“ – 2,6 karto (nuo 981 mln. iki 2,592 mlrd. litų). EK neaišku, kokiais kriterijais remiantis tai buvo padaryta.
Nuobaudos tik labai pasistengus
Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos (ETD) Europos teismų skyriaus vedėja Elzė Matulionytė savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ tvirtino, kad realių sankcijų valstybei reikėtų ypač uoliai prašytis, jei net būtų nustatyta, kad pažeista Europos teisė.
Pasak E. Matulionytės, šiuo metu tyrimas tik pradėtas. „EK paprašė papildomų paaiškinimų, Lietuva juos pateikė. Jei tie atsakymai netenkins, bus dar vienas detalus užklausimas, o Lietuva vėl pasiaiškins“, – pasakojo teisininkė.
Jos teigimu, jei EK vis dėlto nutartų, kad Lietuva pažeidė ką nors esminio pažeidė, o valstybė atsisakytų vykdyti nurodymus ir ištaisyti pažeidimus, ji galėtų kreiptis į Europos Teismą Liuksemburge. Šiam priėmus Lietuvai nepalankų sprendimą, o valstybei jo nevykdant, procedūra prasidėtų beveik iš pradžių. Po susirašinėjimo ir aiškinimosi EK kreiptųsi į minėtą teismą, prašydama nubausti Lietuvą už teismo sprendimo nevykdymą. Visa procedūra, anot E. Matulionytės, jei Lietuva užsispirtų, truktų 4−5 metus.
