Prancūzija ir Italija, turinčios vienus didžiausius ES ekonominius pajėgumus, atsispyrė idėjai pateikti pernelyg didelį finansavimą (pernelyg didelius skaičius Ukrainai), sakė diplomatai.
Italija ir kitos šalys prašo daugiau techninių ir finansinių detalių ir sakė, kad iniciatyva vis dar yra darbo procese, teigė Italijos diplomatai.
Prancūzijos diplomatai sakė, kad nors jie sutinka su šios pastangos tikslais, prioritetas yra įgyvendinti 18 milijardų eurų ES dalį iš G7 paskolos paketo Kyjivui. Apie tai daugiau buvo rašoma „Financial Post“.
Pasak J. Mickaus, tai, jog Prancūzija ir Italija nesutiko su bendru ES nutarimu pristatyti amuniciją Kyjivui, yra labai erzinantis procesas, kai kurie įvardija tai, kaip Kaja Kallas (Europos Sąjungos diplomatijos vadovės) nesėkmę.
„Aš noriu pasakyti, kad tai yra labai nervinantis procesas – žiūrėti į tai, kaip lėtai viskas sukasi. Tokio lėto proceso geroji pusė yra tai, kad joks vienas susitikimas, joks vienas pasakymas „ne“ ar veto neuždaro jo. Jis tiesiog toliau tęsiasi. Ir, man atrodo, galima įvairiai vertinti tą situaciją, kuri vakar išryškėjo.
Yra žmonių, kurie sako, kad čia buvo kaip K. Kallas diplomatinė nesėkmė, kad ji neteisingai pasiruošė, nekalbėjo gerai su Emmanueliu Macronu (Prancūzijos prezidentu), nekalbėjo su komisijos įtakingais atstovais, kurie būtų padėję prastumti. Tai čia galima kaltinti ją“, – aptarė situaciją jis.
Prancūzija ir Italija rūpinasi savo skolomis
Kaip teigė ekspertas, šiuo metu Prancūzija ir Italija yra susirūpinę dėl savo asmeninės skolos, o už šio sprendimo nepasisekimą turėtų priimti atsakomybę ne viena ES šalis, o pagrinde K. Kallas. Tiesa, nors nutarimas buvo nepalankus Ukrainai, dar ne viskas prarasta, kadangi tai yra koreguojami dalykai, ypatingai, kai E. Macronas ir Volodymyras Zelenskis nuolatos palaiko ryšį.
„Galima sakyti, kad šiuo metu Prancūzija ir Italija, kurios labai rūpinasi savo nacionaline skola, kuri skiriasi Vokietijos atžvilgiu (kur žema skola), jie gali skolintis, mes džiaugiamės dėl to.
Prancūzija ir Italija tikrai labai susirūpina, kaip tai paveiktų jų viešus finansus ir ką tai galėtų reikšti jiems, nes Prancūzija yra visai kitokioje padėtyje. Tai galbūt jie, bet kuriuo atveju, būtų šitą blokavę.
Tai sakau, nežinau, kam čia priskirti atsakomybę, greičiausiai, visiems, kad ir truputį K. Kallas yra, kaip sakau, nepadarė namų darbų. Ji dar nelabai gal moka dirbti europiniame lygmenyje, bet tiesiog yra interesai, kuriuos Prancūzija ir Italija šiuo metu ramiai sau siekia ir nepriims tokių dalykų.
Ką noriu pasakyti, visa tai yra per laiką koreguojami dalykai. K. Kallas matosi, kad adaptavo savo poziciją, ieško būdų, kaip bent jau mažesnės apimties paramą teikti, vieną vertus. Antra vertus, Prancūzija, Italija nėra taip, kad tiesiog užsidarė ir nebenori ieškoti bendrų sprendimų, ypatingai Prancūzija, kai kasdien kalbasi su V. Zelenskiu.
Neabejoju, kad V. Zelenskiui čia nebuvo naujiena (šis Prancūzijos veto), tai viskas yra toliau sprendžiama, bet, aišku, neišėjo pasakyti geros naujienos vakar, tai yra apmaudu“, – akcentavo analitikas.
Prancūzijos varganas karo Ukrainoje finansavimas
J. Mickus kalbėjo, kad Prancūzijos finansavimas Rusijos kare Ukrainai ilgą laikotarpį buvo per mažas. Prancūzija turi didelį pranašumą, naudingą Ukrainai: ginklus ir komponentus, kitą techniką.
„Prancūzijos santykinai nedidelis indėlis, finansine prasme, į Ukrainos karą (į Ukrainos apginklavimą) yra sena problema. Jeigu vertiname grynai per tai, kiek pinigų davė Prancūzija, ar kiek ginklų pinigine išraiška Prancūzija davė, tai yra visiškai nepakankama. Iš Italijos gal mažiau ir tikisi, jie irgi nepateisina savo lūkesčių, bet jai ir keliami mažesni.
Prancūzija turi jau tą seną bėdą, ji ženkliai mažiau negu Vokietija, negu kitos procentiškai duoda. Tačiau yra du dalykai, dėl kurių Prancūzija yra svarbi. Tai yra, kad kai kurie kritiniai jos ginklai ir komponentai, technika yra kokybiškai labai svarbūs.
Galbūt jie rinkoje nėra taip įkainoti aukštai ir už tai atrodo, kad jos parama mažesnė, bet yra svarbūs, kaip sakyti, specifiniai įgalintojai kitų gynybos sistemų ir taip toliau. Tai bent jau Prancūzija argumentuoja, tą patį tvirtina ir analitikai, ir gynybos ekspertai, kad dar egzistuoja tas kokybinis elementas.
Kitas, aišku, yra Prancūzijos diplomatinis aktyvumas, įskaitant dabar darantis, tarp V. Zelenskio, D. Trumpo su Keiru Starmeriu (Jungtinės Karalystės ministru pirmininku) ir taip toliau“, – komentavo apie Prancūzijos finansavimo svarbą ekspertas.
Ar Europai kenkia tai, kad ES vieningai nepriima sprendimų?
ES ne visada vieningai priiminėjo tam tikrus pasiūlymus, tačiau ne ji vienintelė suteikia lėšų.
„Aš tiesiog noriu pasakyti, kad ES nėra dalykas, kuris veikia vieningai ir tai nėra blogai. Įvairovė ir tai, kad skirtingos šalys turi savo skirtingus stiprumus, savo būdus, kaip jos moka veikti, yra geras dalykas, nes tai diversifikuoja portfelį, taip sakant.
Tai Prancūzija nedaro kažko, ko ji ilgą laiko nedarė, tai yra, duoda daugiau pinigų (dabar nedavė). Tačiau pinigų duoda kiti ir ypatingai dabartiniai virsmai Vokietijoje, man atrodo, daug reikšmingesni negu naujo kažkokio proveržio stoka Prancūzijoje. Tuo tarpu tai, ką daro unikaliai Prancūzijoje gerai, toliau lieka, toliau yra vertinga ir, manau, kad taip reikia žiūrėti į tą procesą.
Kaip sakyti, būtų daug maloniau, jeigu būtų viskas pasiekta ir jeigu K. Kallas būtų išleidusi, jog Kijevui perduota kad ir penki, dvidešimt ar keturiasdešimt milijardų, bet, kad tai nepadaryta, nereiškia, kad Europa nejuda“, – taip įvardijo politikos procesų analitikas.
ES yra unikaliai pajėgi atlaikyti karinius neramumus (Ukrainoje) su savo finansiniais resursais
J. Mickaus nuomone, JAV turi tam tikrų techninių priemonių, kurios suteiktų Ukrainai kare pranašumą ir privalumų. Jis taip pat pastebėjo, kad ES, nepaisant visko, yra pajėgi užtikrinti saugumą Europoje, o ypatingai Ukrainoje.
„Tai esminiai iššūkiai yra specifinės tokios kokybinės paslaugos, kurias duoda Amerika (JAV – red. pastaba), tai yra žvalgyba, tam tikros gynybos platformos, ilgo nuotolio raketos, branduolinis skydas, be abejo (gal į Ukrainą jisai nėra išplėstas).
Ką noriu pasakyti, kad yra kai kurių dalykų, kuriuos šiuo metu beveik nepamainomai tiekia tiktai Amerika. Jie yra gerai suprantami Europoje ir per penkerių, septynerių metų perspektyvą Europa nori būtent šiuos išvystyti pajėgumus ir dalyje ji turi geresnį potencialą.
Satelitus, pavyzdžiui, gali vystyti, išmokti, patobulinti savo žvalgybos sistemas, kitur gali būti sudėtingiau. Toje vidutinėje ilgo laikotarpio perspektyvoje, man atrodo, Europa yra pajėgi.
Viena vertus, dėl to, kad vis tiek karas toks, kai mes matome Rusijoje ir Ukrainoje, yra ne vien tiktai mūšio laukas, kuris jau ilgą laiką dabar stabilizuotas, kaip teigia ekspertai (beveik stabilizuotas), o ir tas platesnis ekonominis valstybės atsparumas.
Ir čia Europa yra ne tai, kad pajėgi, bet ji yra unikaliai pajėgi, ji yra nuo 2014 m. pagrindinė Ukrainos rėmėja, kuri stiprina Ukrainos institucijas, ekonomiką, leidžia jai prekiauti ir taip toliau. Ir visą šitą Europa yra pilnai pajėgi, iš dalies, daryti, ir dėl to, kad tai jai pačiai naudinga“, – pabrėžė vyras.
Mickus: „esu atsargiai optimistiškas“
Europa, anot analitiko, gali būti svarbiausiu Ukrainos partneriu, juo labiau, kad ES planuoja užtikrinti dar geresnį karinį stabilumą įvairiomis priemonėmis.
„Tai žinant, kad vis tiek viena ar kita forma kažkaip bus siekiama aktyvaus karo stabilizavimo, tai šie klausimai, kaip remti platesnį valstybės atsparumą Ukrainoje, ekonomikos gyvybingumą ir taip toliau, augs savo svoriu, o čia Europa yra pajėgi.
Tai dabar, jeigu pridedame prie to, kad per penkerius metus Europa didins tikrai savo gynybos finansavimą ir vystys konkrečias trūkstamas technologijas, tai, iš esmės, esu atsargiai optimistiškas, kad ji gali tą padaryti“, – dalinosi savo mintimis J. Mickus.
Ekspertas teigė, kad ateityje dar visko gali būti, ir nebūtinai gero, kadangi valdžia Prancūzijoje turėtų pasikeisti. Nepaisant to, Europa, fundamentaliai, buvo ir gali toliau būti pačia svarbiausia Ukrainos partnere.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kuo greičiau žlugs GAYROPA, tuo geriau normaliems žmonėms.
