52 Europos valstybėse ir teritorijose registruoti mažiausiai 500 069 mirties atvejai – daugiau nei Lotynų Amerikoje ir Karibų regione (477 404), Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje (321 287), Azijoje (208 149), Artimuosiuose Rytuose (85 895), Afrikoje (57 423) ir Okeanijoje (943).
Europa drauge su Jungtinėmis Valstijomis nuo spalio vėl atsidūrė pandemijos epicentre. Per pirmąją koronaviruso bangą – kovo–balandžio mėnesiais – Senasis žemynas taip pat buvo atsidūręs pasaulio dėmesio centre.
Per pastarąsias septynias dienas Europoje mirė beveik 37 tūkst. žmonių – tai yra didžiausias mirčių skaičius per savaitę nuo pandemijos pradžios.
Antradienį per parą buvo registruotas rekordinis skaičius – 6,8 tūkst. mirčių.
Daugiausia – daugiau nei pusė visų mirčių – registruota penkiose Europos valstybėse: Italijoje (66 537), Jungtinėje Karalystėje (65 520), Prancūzijoje (59 361), Rusijoje (49 151) ir Ispanijoje (48 596).
Belgija ir toliau pirmauja pagal mirčių skaičių 100 tūkst. šalies gyventojų. Šioje valstybėje minėtam skaičiui gyventojų tenka 158 mirtys. Nuo jos atsilieka Italija (110), Bosnija ir Hercegovina (107), Slovėnija ir Šiaurės Makedonija (105).
Per pastarąsias septynias dienas daugiausia mirčių Europoje buvo registruota Italijoje (4 798 mirtys), Rusijoje (3 846), Vokietijoje (3 495), JK (2 954), Lenkijoje (2 754) ir Prancūzijoje (2 713).
Nuo spalio pradžios Europos regione kas dieną registruojama daugiausia naujų užsikrėtimų.
Praėjusią savaitę per dieną Europoje buvo nustatoma vidutiniškai 243 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų – beveik trečdalis visų registruotų per parą pasaulyje.
Tačiau panašu, kad infekcijos plitimas lėtėja: vidutinis paros atvejų skaičius beveik stabilizavosi, lyginant su praėjusia savaite.
Vis tik prieš dieną Pasaulio sveikatos organizacija perspėjo dėl naujų COVID-19 atvejų skaičius augimo „didelio pavojaus“ kitų metų pradžioje.
Visame pasaulyje nuo koronaviruso infekcijos mirė mažiausiai 1,65 mln. žmonių, diagnozuota daugiau nei 74 mln. užsikrėtimo atvejų, rodo AFP surinkti duomenys.
