Tai, ką šiandien vadiname Europos integracija, tai, kuo šiandien pelnytai didžiuojamės, buvo dešiniosios politikos produktas. Konradas Adenaueris, Robertas Schumanas ir kiti didieji to meto politikai kildino save iš dešiniųjų.
Lyderiai – dešinieji
Vadinamasis 1989 metų „tautų ruduo“ turėjo ypatingas politines pasekmes Europos politikai. Praktiškai visų „dainuojančių“ ir „aksominių“ revoliucijų lyderiai buvo dešiniosios orientacijos politikai, o jų vadovaujamos politinės grupės veikiai tapo susietos su vadinamosios Europos-Liaudies partijos (EPP) tikrąja ar asocijuota naryste. Svarbus vaidmuo teko ir tokiems dešiniesiems Vakarų Europos politikams, kaip Helmutas Kohlis, Margareta Thatcher, JAV – Ronaldas Reaganas. Šiandien galima tvirtinti, kad dvidešimties metų senumo įvykiai tebėra šviesus puslapis globalioje konservatyvios ir krikščioniškos politikos istorijoje. Kokia „istorine klaida“ bevadintų kairieji dvidešimties metų senumo įvykius, turi pripažinti, kad tas „klaidas“ – laisvę ir leninizmo žlugdymą taip pat organizavo politinė dešinė.
Krizė – neatsakingų sprendimų pasekmė
Šiandien išgyvename krizę – ekonominę ir moralinę, – kurią didele dalimi sukūrė kairieji. Sukūrė neatsakingas skolinimasis, lėšų žarstymas, gyvenimas vardan vienadienės naudos ir jokio rūpesčio rytojumi. Kairieji gal ir suteikė nerūpestingos laimės iliuziją, tačiau ji, kaip ir visos iliuzijos, bliūkšta. Rinkėjams tampa vis labiau aišku, kad Europą iš krizės ištrauks dešinieji. Tegu jie ir vadinsis krizės premjerais ar krizės koalicijomis. Dešiniesiems nėra lengva, nes prie jų šliejasi populistai, kurių paramos dažnai labai reikia, tačiau tendencijos tai nekeičia.
Atgauna populiarumą
Vien šiais metais po birželio mėnesį vykusių rinkimų paaiškėjo, kad Vengrijoje, Slovakijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje naujas vyriausybes formuos dešiniosios partijos. Kiek anksčiau parlamento rinkimus Bulgarijoje įtikinamai laimėjo centro dešinė, Europos Liaudies Partijos nare panoro tapti dar viena Latvijos dešinioji partija – Piliečių Sąjunga, kuriai vadovauja Valdis Dombrovskis. Rumunijos prezidentu antrajai kadencijai išrinktas Traianas Basescu. Ir taip toliau.
Iš šešių didžiausių Europos Sąjungos ekonomikų, šalių, kuriose gyvena 353 mln. žmonių (70 proc. ES gyventojų), vienintelėje Ispanijoje valdo kairieji. Tačiau visos apklausos rodo, kad žmonės nepasitiki valdančiąja Socialistų partija ir per artėjančius rinkimus veikiausiai balsuos už konservatorius.
Didžiausias politinis aljansas
Tad ir didžiausias dešiniųjų partijų susivienijimas turi kuo didžiuotis. EPP šiuo metu vienija 72 partijas 39 šalyse ir yra didžiausias politinis aljansas kontinente. Europos Parlamente turi 265 deputatus ir yra dominuojanti jėga. EPP atstovai šiandien vadovauja visoms trims svarbiausioms Europos institucijoms: Europos Komisijai (Jose Manuel Barroso - Portugalija), Europos Parlamentui (Jerzy Buzek - Lenkija), o Ministrų tarybai artimiausiu metu turėtų vadovauti dešinysis belgas. EPP atstovai vadovauja 14 iš 27 ES valstybių vyriausybių (įskaitant Lietuvą), turi 13 iš 27 postų Europos Komisijoje. Formalusis ES vadovas Hermanas Van Rompuy taip pat buvo pasiūlytas EPP vardu.
Verta prisiminti, kad EPP partijų nariai vadovauja dar 6 Europos Sąjungai nepriklausančioms valstybėms (įskaitant Ukrainą, Gruziją ir Turkiją), EPP grupė yra didžiausia ir Europos Taryboje, o Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai šiuo metu pirmininkauja taip pat EPP atstovė (Walburga Habsburg Douglas – Švedija).
„Ant bangos“?
Vietoje post scriptum galima pridurti, kad politologai žino tokią demokratijos bangų koncepciją, kuri teigia, kad demokratiniuose rinkimuose politinės partijos pasiekia savo įtakos viršūnę kas dvi dešimtis metų.
Prieš dvidešimt metų dešinieji išvedė iš sovietinės vergijos, šiandien veda iš krizės. Kai kurie, laikantys save pragmatikai, vadina tai politine savižudybe, bet iš tikro gal tai politinis žygdarbis? Dėl mūsų visų.
Egidijus Vareikis yra Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys
