Ginčas tarp dviejų Landsbergių – senelio ir vaikaičio – įvyko tarybos posėdyje ir už jo ribų, nes vyresnysis Landsbergis paragino konservatorius skirti dėmesį etinei transformacijai, perdėtai nesigirti baltumu ir pūkuotumu bei pasiūlė buvusiai socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei nedraugauti su sukčiais.
Tuo tarpu jaunasis G. Landsbergis į tai atkirto, kad būdamas Europos Parlamento nariu pats profesorius V. Landsbergis naudojo Europos Parlamento išlaidas reprezentacijai.
Apie tai, kur glūdi profesoriaus Landsbergio ir anūko nesutarimų šaknys, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Matas Maldeikis ir Eugenijus Gentvilas.
Kaip vertinate įvykusi konfliktą? Ką tai rodo?
E. Gentvilas: Tai yra jų diskusija, jų matymas to paties. Vėlgi, mes kalbame apie tą patį dalyką, jie kovoja už tuos pačius dalykus, turi tą patį įsivaizdavimą tiek apie moralinius iššūkius, tiek apie kitus dalykus, čia be jokios abejonės. Tik jie kalba apie skirtingus kelius tai pasiekti, bet tai tikrai nėra dalykas, kurį aš galėčiau komentuoti. Reikia klausti jų ir aš manau, kad daugiau čia, viešojoje diskusijoje, nėra kažkokio didelio turinio, kurį mes galėtumėme aptarinėti.
Iš kur tos konfliktų šaknys, nes panašūs dalykai į viešumą išlenda jau ne pirmą kartą?
M. Maldeikis: Profesorius yra aktyvus politikas, jis turi savo poziciją, ją visada išreiškia, jam rūpi Lietuva, tai, kas vyksta Lietuvos politiniame lauke. Ir tai yra normalu. Tai yra normalios politinės bendruomenės geras požymis. Ateina žmogus, kuris yra labai, labai reikšmingas tai partijai ir sako – „Žiūrėkite, noriu, kad mes pamatytumėme didesnį, platesnį vaizdą. Mes turime moralinius klausimus, mes nesivaikome postų“ – ir panašūs dalykai. Tai yra labai teisingi žodžiai ir aš manau, kad Gabrielius po jais visais pasirašytų.
E. Gentvilas: Vytautas Landsbergis yra labai, labai reikšmingas žmogus partijai, Lietuvai, aš taip manau. Buvome kartu signatarai. Ir štai, penkiasdešimties laisvų, savarankiškų konservatorių bendruomenės Seime visi sako – „Ne, mes čia nekomentuosime, čia anūko ir senelio tarpusavio kalba“.“ Gal būtų galima iš tų penkiasdešimties laisvų konservatorių, kiekvieno turinčio nuosavą nuomonę, drąsą, ją išsakyti. Kas nors galėtų pasakyti – „Gerbiamas partijos pirmininke, Gabrieliau, nereikėtų pasišaipyti iš 92-us metus einančio žmogaus atminties.“ Gal užtektų, kad bent tiek nuskambėtų iš Konservatorių partijos. Nenuskambėjo.
Ar gali būti, kad Gabrielius Landsbergis nėra tikras dėl savo politinės ateities?
E. Gentvilas: Manęs nejaudina jo politinė ateitis. Mane jaudina žmogiški santykiai, apie ką čia kalbėjome, ir mane jaudina Lietuvos ateitis.
Mes kol kas konkrečios kandidato į eurokomisaro postą nesame iškėlę. Tai tikriausiai yra nelabai gerai?
E. Gentvilas: Manau, tai yra valdančiosios koalicijos atsakomybė, bėda, tą turiu pripažinti. <...> Sakau, laikas baigti žaisti kates-peles, sėdame koalicijoje, turbūt tai pavyks padaryti, ir tarkimės.
Kodėl G. Landsbergis nepasako, ar norėtų eurokomisaro posto?
M. Maldeikis: Tiesiog noras, kad Lietuva išeitų su viena bendra pozicija, kad męs nematytume „Santa Barbaros“ Lietuvoje. Žmonės yra pavargę nuo „Santa Barbarų“ ir Lietuva turėtų išeiti su viena asmenybe, vienu kandidatu, kuris galėtų gauti postą, kuris būtų geriausias.
E. Gentvilas: Bet čia dabar ne „Santa Barbara“, o „Šventas Gabrielius“ vyksta. Metus laiko svarstoma, kad jis, turbūt, norės, bet jis nieko nesako.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
.jpg)
