Europos mokesčių ir audito komisaras Algirdas Šemeta nesutinka su prezidentės Dalios Grybauskaitės požiūriu, kad nekilnojamojo turto mokestis nepagelbėtų lopant valstybės finansų skyles. Skiriasi komisaro nuomonė ir dėl kitų taupymo kelių, praneša LTV „Panorama“.
Nors valdantieji kol kas atsisakė, o gal tiesiog nukėlė planus įvesti nekilnojamojo turto (NT) ir automobilių mokesčius, diskusijos aukščiausiu lygiu toliau verda. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neatmeta, kad tokie mokesčiai ateityje galėtų būti įvesti, tačiau, anot šalies vadovės, jie nepagelbėtų valstybės biudžetui.
„Tarptautinė praktika rodo, kad NT mokesčiai, nesvarbu, ką apmokestinsime ir kiek, eina į savivaldybių biudžetus, taigi valstybės biudžeto problemų neišsprendžia. Iš viso, kam mes apgaudinėjame save? Manome, kad kažką kitą galima apgauti, kad biudžetą sumažinsime? Kam to reikia?“, – teigė D, Grybauskaitė.
Europos komisaras Algirdas Šemeta – priešingos nuomonės. Esą Lietuva būtent iš to paties valstybės biudžeto dalį surinkto gyventojų pajamų mokesčio perduoda savivaldybėms, kad jos galėtų vykdyti savo funkcijas. Vien šiemet taip iš valstybės biudžeto savivaldybėms numatyta atseikėti beveik 2 mlrd. litų.
Tad jei savivaldybės pačios surinktų daugiau, pavyzdžiui, NT mokesčio, mažėtų našta valstybės biudžetui, o kartu ir deficitas. Kaip žinoma, Lietuva Europos Komisijai įsipareigojusi viešųjų finansų deficitą per porą metų sumažinti nuo maždaug 8 iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Kai mes kalbame apie 3 proc. ar kitokį skaičių, tai vėlgi susiję su visa finansų sistema. Tai šiuo atveju, ar pajamos patenka į valstybės, ar savivaldybių biudžetus, didesnio skirtumo nėra, jeigu taiprisideda prie biudžeto konsolidavimo“, – mano Europos Komisijos mokesčių ir audito komisaras Algirdas Šemeta.
Pasak eurokomisaro turto ir žalieji automobilių mokesčiai būtų tinkama priemonė biudžeto skylėms kamšyti, nes jie mažiau kenktų ekonomikos augimui nei papildomas darbo jėgos ar kapitalo apmokestinimas.
Tačiau Prezidentė be anksčiau minėtos šešėlinės ekonomikos mažinimo, siūlo ieškoti kitų taupymo būdų, o neįvedant naujų mokesčių. Kaip vieną iš galimų pajamų šaltinių šalies vadovė mini mokesčių atidėjimus, kuriuos Mokesčių inspekcija taiko sunkiai besiverčiančioms bendrovėms.
„Noriu tik labai aiškiai pasakyti, kad šie mokesčiai gali atnešti nuo100 iki 300 ar 400 mln. litų. Vien tik per vienus metus Valstybinės mokesčių inspekcijos atidėjimai stambioms įmonėms buvo 350 mln. litų, PVM ir kitų mokesčių iš jų tiesiog nepaprašėme. Aš manau, kad yra labai daug nišų, labai daug priemonių ir galimybių, kur rasti, kaip sutaupyti“, – sako D. Grybauskaitė.
Tačiau eurokomisaro nuomonė kitokia – esą mažinti mokestines paskolas įmonėms šiuo metu būtų netikslinga.
„Jūsų minimos priemonės yra kaip atsakas į ekonominę krizę, ir šiuo atveju, jei kyla alternatyva ar įmonė bankrutuos, ar, atidėjus mokesčius, išdėsčius juos per keletą metų, ji galės veikti, turės darbo vietas ir galbūt atsigaus per ateinančius metus, aš vis dėl to rinkčiausi šią alternatyvą“, – kalbėjo A. Šemeta.
Prezidentė siūlo taupymo rezervų ieškoti ir valstybinėse įmonėse, kurios sunkmečiu investuoja milijardus, kad mažintų pelną ir nuo jo mokamus mokesčius į valstybės biudžetą. Lietuva, norėdama pasiekti reikalaujamą biudžeto deficito lygį, per porą metų turi viešojo sektoriaus deficitą sumažinti 4,5 milijardo litų.
Europos viršūnių taryba jau nusprendė, kad šalims nesilaikančioms finansinės drausmės gali būti taikomos sankcijos. Tad eurokomisaras A. Šemeta ragina Vyriausybę kuo greičiau pateikti planą, kaip trūkstami milijardai bus sutaupyti.
