Ką reiškia parduotuvės pavadinimas „Viskas už vieną eurą“? Dauguma žmonių tikriausiai mano, kad šioje parduotuvėje viskas parduodama už vieną eurą. O koks euro ir lito santykis? Sakysite – 1 su 3,45 lito? Ne viskas taip elementaru ir paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Parduotuvėje, kurioje viskas turėtų būti parduodama už vieną eurą, yra ir brangesnių prekių. Maža to, toje pačioje parduotuvėje vienas euras kainuoja ne 3,45 lito, o 3,50 ar net 7 eurus. Keisčiausia, kad nieko blogo, jog pavadinimas neatitinka tikrovės, nemato Konkurencijos tarybos atstovai. Esą čia tik parduotuvės pavadinimas – nereikia tikėtis, kad visos prekės čia ir bus parduodamos po vieną eurą.
Euras kainuoja 7 litus?
Į „Šiaulių naujienų“ redakciją paskambinusi šiaulietė Giedrė K. sakė niekaip nesuprantanti, kodėl klientų teises turinčios ginti tarnybos nekontroliuoja parduotuvės „Viskas už vieną eurą“ savininkų.
„Kai žmogus pamatai pavadinimą „Viskas už vieną eurą“, jį supranti tiesiogiai – visos prekės čia kainuoja po vieną eurą. Visai neseniai šioje parduotuvėje išsirinkau maudymosi kostiumėlį. Laukdama prie kasos iš karto paruošiau tris su puse lito, tačiau pardavėja man pasakė, kad kostiumėlis kainuoja 7 litus. Nustebau – juk viskas šioje parduotuvėje turėtų kainuoti po 1 eurą. Tačiau man paaiškino, kad maudymosi kostiumėlis susideda iš dviejų dalių, o viena kainuoja 3,50 lito. Taigi, jei noriu viso kostiumėlio, turiu mokėti 7 litus. Toks paaiškinimas – keistas. Juk nejaugi kas nors pirks tik vieną kostiumėlio dalį. Ir apskritai abejoju, ar jos gali būti atskiriamos. Nejaugi taip galima klaidinti klientus?“ - klausia šiaulietė.
Moteriai keista, kad šiai parduotuvei leidžiama prekiauti prekėmis po 3,50 lito, nors oficialus euro ir lito kursas yra 1 su 3,45 lito.
„Suprantu, kad tie penki centai nėra dideli pinigai, tačiau kai perkama ne viena prekė, o dešimt ar dvidešimt – visas litas susidaro“, - skaičiavo moteris.
Brangiau kainuoja tik neišardomi komplektėliai
Parduotuvių tinklo „Viskas už vieną eurą“ direktorė Ugnė Usevičiūtė „Šiaulių naujienoms“ tvirtino, jog iš tiesų visos prekės šioje parduotuvėje esą kainuoja po vieną eurą. Tačiau jei prekė sudaryta iš kelių dalių, komplektas kainuoja dvigubai ar trigubai.
„Pavyzdžiui, yra marškinėlių ir šortų komplektas. Jis kainuoja 7 litus. Maudymukų komplektas irgi kainuoja 7 litus. Yra grindų valymo komplektas – kotas ir keičiama „galva“, jis irgi kainuoja 7 litus. Tačiau žmogui nebūtinai pirkti komplektą. Jis gali pirkti tik vieną dalį ir įsigyti ją už vieną eurą arba 3,50 lito“, - paaiškino parduotuvės direktorė.
Nors direktorė tikino, kad du ar daugiau eurų kainuojantys prekių komplektai gali būti išardomi ir klientui gali būti už vieną eurą parduodama tik viena komplekto dalis, tačiau šiaulietė Giedrė K. sakė, kad pardavėja nė nesiruošė maudymosi kostiumėlio parduoti dalimis.
Be to, pavyzdžiui, virš grindų valymo įrankių komplektėlio buvo parašyta, kad įrankiai parduodami komplektais, o komplekto kaina – 7 litai. Kaip nori, taip skaičiuok, tačiau jei komplekto dalys neparduodamos atskirai, klientas priverstas sumokėti du, o ne vieną eurus (7 litus).
Pavadinimas nėra reklama?
Ar gali parduotuvės šeimininkai parduotuvės pavadinime skelbti, kad viskas šioje parduotuvėje parduodama už vieną eurą, paklausėme Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Vaidos Urbonavičiūtės. Specialistė patikino, kad parduotuvės pavadinimas – nėra reklama.
„Pirmiausia atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiuo atveju žodžių junginys „Viskas už vieną eurą“ yra naudojamas kaip parduotuvės ir bendrovės pavadinimas, o ne kaip reklaminis teiginys, suteikiantis vartotojui informaciją apie konkrečioje parduotuvėje parduodamas prekes. Šiuo atveju „Viskas už vieną eurą“ naudojamas kaip parduotuvės ar bendrovės pavadinimas, o ne kaip teiginys, naudojamas siūlyme pirkti tam tikras prekes“, - aiškino V. Urbonavičiūtė.
Kaip pavyzdį V. Urbonavičiūtė paminėjo prekybos centrų pavadinimą „Senukai“. Esą vartotojui gali susidaryti įspūdis, jog šioje parduotuvėje parduodamos prekės seniems žmonėms.
V. Urbonavičiūtė nepanoro vertinti, kaip žmonių interesus turinti ginti Konkurencijos taryba reaguotų, jei parduotuvės šeimininkai užsikabintų pavadinimą, pavyzdžiui, „Viskas už dyką“. Ar tikrai toks pavadinimas negali būti traktuojamas kaip reklama, kuria siekiama pritraukti klientus? Į šį klausimą atsakymo nesulaukėme.
Inesa Radvilaitė
