ES politinės institucijos jau priėmė visus įmanomus formalius sprendimus, atveriančius duris eurui Lietuvoje. Kad ir ką bekalbėtų skeptikai, tikiu, kad tai yra pozityvus variklis šalies ekonomikai.
Turime didžiuotis, nes Lietuva nuėjo ilgą kelią ir atliko visus namų darbus, euro įsivedimui taikomus kriterijus atitikome su kaupu. Taip pat turime didžiuotis, kad pirmą kartą 2006 m. pritrūkus 0,1 proc., šalis nesufalsifikavo duomenų tam, kad taptų euro zonos nare. Per tuos kelerius metus įveikėme krizę, tapome stipresni ir ES įvertino mūsų pasiekimus. Dabar drąsiai galime sakyti – būti euro zonoje, stiprioje finansinėje sąjungoje, esame verti. Lietuva veiks stabilios, patikimos valiutos šalių klube. Lietuvos patikimumas ir saugumas padidėja ne procentinėmis dalimis, o dešimtis kartų.
Tačiau euro įsivedimas yra ir iššūkis. Visų pirma kalbu apie darbdavius, kurie turės perskaičiuoti atlyginimus ir padaryti tai sąžiningai darbuotojų atžvilgiu. Aš pats jau paraginau įmonių, į kurias esu investavęs, vadovus, kad jie perskaičiuotų atlyginimus ir pakeltų juos į teigiamą pusę. Euras padės ir darbdaviams suprasti, kad Lietuva konkuruoja. Konkuruoja Europos Sąjungoje, konkuruoja kontinente, ir tik pakeldami atlyginimus darbdaviai galės konkuruoti dėl kvalifikuotų darbuotojų.
Kitas iššūkis laukia verslo ir valstybės, tinkamai pasirengti pereinamajam laikotarpiui, sąžiningai perskaičiuoti kainas, dirbtinai jų nekelti ir, žinoma, tinkamai informuoti žmones. Aišku, iššūkis bus ir patiems žmonėms – išmokti priimti pokyčius.
Apie euro įsivedimo patirtį daug kalbėjau su buvusiu Estijos premjeru, Europos Parlamento nariu Andrus Ansip. Jis atvirai pasakojo, kaip priešiškai nusiteikę, veikiausiai Rusijos finansuojamos populistų grupės ragino žmones keisti kronas į rublius, dar prieš įvedant eurą. Deja, tokiu būdu nukentėjo iš tiesų daug žmonių, nes iškeistoji valiuta nuvertėjo trigubai ir populistų bei priešiškai nusiteikusios kaimyninės šalies suvedžioti žmonės prarado lėšų.
Buvęs Latvijos premjeras, europarlamentaras Valdis Dombrovskis Europos Parlamente diskutuojant dėl euro įvedimo Lietuvoje taip pat dalijosi patirtimi, kaip euras prisidėjo prie šalies finansų stabilumo ir ekonominio augimo. Tai svarbu mažai ekonomikai ir rimtas signalas užsienio investuotojams.
Turime suprasti, kad klestinčios kaimynės didina viso Baltijos regiono patrauklumą investuotojams, esame patikimesni ir patys galime dalyvauti formuojant pinigų politiką. Latvija ir Estija nuoširdžiai Lietuvai linki klestėti, o mes galime pasimokyti iš jų nesenos patirties įsivedant eurą.
Negaliu nutylėti, kad populistai, kurie netgi atstovauja valdančiųjų partijų koalicijai, ir toliau bando gąsdinti gyventojus ir šmeižti šalį. Europos Parlamente Lietuvą viešai trypusiam R.Paksui, matyt, naudinga, kad Lietuvai, jos žmonėms būtų sunkiau. Naudinga gąsdinti žmones, išlaikyti įtampą, baimę, neskatinti priimti savarankiškų sprendimų, kurstyti priešpriešą.
Šiame kontekste reikėtų žiūrėti ne tik į euro palaikymo klausimą. Paklauskime euroskeptikų, ar jie skyrė labdaros per paskutinius metus, kiek žmonių įkvėpė pradėti verslą Lietuvoje, ar pasiūlė palankius įstatymus, kaip padėjo sumažinti biurokratinius trukdžius. Šie klausimai tarpusavyje susiję.
Kasdien pasisakau už veiksmingą paskatinimą. Pasisakau už meškerę, ne už žuvį. Kuo daugiau Lietuvos žuvaus, tuo ji labiau klestės. Tikiu, kad euro įvedimas veda šalį arčiau klestėjimo.
Antanas Guoga, Europos Parlamento narys, Liberalų sąjūdis
