Ar eurui kaput? Ne, dar ne kaput. Nors galo požymių yra. Svarbiausias klausimas – ar tai tas galas, kuris viskam, ar tiktai galo repeticija.
Dramatiškas finalas gali ir neįvykti, juolab kad mažai kas norėtų sulaukti prieš dešimtmetį išpranašautos euro griūties. Tačiau tikėjimo ateitimi nesutvirtina prieš televizijos kameras besikarščiuojanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel – ji šaukė, jog kai kurios šalys gali būti pašalintos iš euro zonos.
Velionis Miltonas Friedmanas, Nobelio ekonomikos premijos laureatas, pranašavo, kad euro zona gyvuos nuo 5 iki 15 metų. Jo palinkėjimai naujagimiui eurui buvo gana niūrūs. Pasak M. Friedmano, tokios stiprios valstybės kaip Vokietija, Prancūzija, Italija anksčiau ar vėliau supras, kad euro zonos sukūrimas buvo didelė klaida, bendra valiuta kada nors žlugs dėl šalių politinių nesutarimų. Vienintelė išeitis, jo nuomone, būtų politinė Europos unifikacija – Jungtinių Europos Valstijų sukūrimas.
Į M. Friedmano prognozes, išsakytas maždaug prieš dešimt metų, būtų galima pažiūrėti labai įtariai. Tarkime, sakyti, kad amerikiečiai negali Europai linkėti gero, todėl ir skleidžia blogas pranašystes. Kita vertus, M. Friedmanas pateikė receptą – reikia sukurti federalinę Europą. Tokios Europos norėtų ir ekonomiškai galingiausia ES valstybė Vokietija. Tad gal M. Friedmanas buvo objektyvus, o ne politiškai tendencingas?
Apskritai JAV doleris nei paauksuotas, nei materializuotas gėrybėmis. Šios valiutos vertė pastatyta ant vienos valstybės – Jungtinių Valstijų – ekonominės, technologinės, karinės galybės pamato.
Ar euras gali tapti doleriui prilygstančia tarptautine valiuta, jeigu už euro stovi tiktai kelios ekonomiškai galingos šalys, iš kurių kiekviena turi savą kariuomenę ir užsienio politiką? Šiomis dienomis ES viršūnės sutarė dėl Graikijos gelbėjimo. Įsivaizduokime neįmanomą dalyką –Techaso valstija prasiskolino ir kitos JAV valstijos ilgai ginčijosi, ar ją traukti iš duobės.
Galiausiai sutarė padėti dvišalėmis paskolomis, nes visos valstijos kartu negali pasiskolinti bendriems reikalams – pavyzdžiui, išgelbėti kurią nors nuo bankroto. Tikrovėje JAV tokių problemų neiškyla, nes tai vieninga federalinė valstybė. O ES tėra nepriklausomų valstybių spiečius.
M. Friedmanas kadaise minėjo Italiją kaip ekonomiškai stiprią valstybę, vieną iš euro atramų. Dabar Italija minima tarp vadinamųjų PIGS šalių, keliančių grėsmę euro ateičiai. Santrumpa PIGS sudaryta iš angliškų Portugalijos, Italijos, Graikijos ir Ispanijos pavadinimų. Priminsiu, kad „pigs“ angliškai reiškia kiaules. Minėtų valstybių finansai pakrikę, ten aukštas nedarbo lygis.
Nuo pat savo narystės pradžios Lietuva stengėsi nebūti „kiaule“ Europos Sąjungoje. Lietuva nori būti pavyzdinga nare, tačiau daugumai pilietiškų lietuvių būdingos tam tikros iliuzijos. Pavyzdžiui, norima ir eurą įsivesti, ir likti nepriklausoma valstybe. Bet euras yra toks dalykas, kad norint juo pelningai naudotis gali tekti spręsti, ar įeiti į ES federaciją su teisėmis, kokių turi, pavyzdžiui, Vokietijos federalinė žemė. Greitai prabėgo atgautos Nepriklausomybės dvidešimtmetis, nepajusime, kaip ateis ir tokių klausimų metas. Galbūt tų šalių, kurios nenori tapti Europos valstijomis, niekas nevadins „kiaulėmis“. Tiesiog jos liks už borto – tiksliau, savo „greičio ruože“ kelių „greičių“ Europoje.
