Nemažai žmonių ruošiasi ilgajam savaitgaliui. Visi ruošiamės švęsti Jonines. Paprastai mes girdime, kad Joninės yra pagonių laikus menanti šventė. Kaip iš tiesų yra?
Kilmė yra pakankamai sudėtinga. Šitos šventės kontekste galime išskirti dvi dalis. Viena yra krikščioniškoji, kuri susijusi su Šventuoju Jonu. 506 m. buvo Šv. Jonas įteisintas kaip Šventasis ir turintis tam tikrą dieną. Jo gimimo dieną. Ir pasirinkta simbolinė data – pusę metų parėjus po Kristaus gimimo. Todėl tai yra gana įdomu, nes visi paprastai šventieji yra švenčiami tada, kada jie mirė, o čia yra gimimo diena.
Kita pusė yra ta, kuri yra žinoma visoje Europoje ir mes neiškrentame iš europinio konteksto, kaip ir iš krikščioniškojo. Tame ikikrikščioniškame laikotarpyje šita diena buvo gerai žinoma. Romėnai tą dieną saulę garbindavo, trumpiausią naktį. Kituose kraštuose taip pat buvo, todėl ta liaudiškoji tradicija buvo.
Ar turime informacijos, ką lietuviai darydavo ikikrikščioniškame pasaulyje?
Mes galime tik įsivaizduoti.
Rašytinių šaltinių neturime?
Nėra. Yra pirmasis paminėjimas 1573 m. tiesa apie Mažąją Lietuvą, kur yra kalbama apie Šv. Jono išvakares, kada buvo kupoliaujama.
Tai matyt, ir buvo mūsų pirminė šventė?
Kas buvo pas mus, buvo ir kituose kraštuose.
Kas tas kupoliavimas?
Žiūrint į liaudišką šventės kontekstą, matome keletą dalykų. Pirta tai, kas susiję su saule. Tai yra laužai, šokinėjimas per laužą. Sakome, kad iš Vokietijos atėjo degančių ratų nuleidimas, jaunimo šokinėjimas per laužą. Kitur buvo gyvuliai pervedami per laužavietę, kad būtų sveiki. Daug su magija susijusių dalykų. Ant kalnų kitur buvo deginami laužai, kas taip pat susiję su saulės kultu. Ypatingai daug yra susiję su žoliavimu. Tai yra laikas, kada baigiasi žydėjimas įvairių žolių, tame tarpe ne tik vaistažolių. Anksčiau būdavo renkamos ir kitokios žolės, pavyzdžiui piktožolės, kurios buvo naudojamos magijoje.
Tai ar tiesiog būdavo renkamos vaistažolės, kad turėtų žmonės, ar tai burtams, magijai, užkeikimams naudojamos žolės?
Buvo ir tokios, ir tokios. Kažkada pirmuose ankstyvuosiuose šaltiniuose minėta, kad jie ten piktžoles įvairias, dagius rinko, nors dagiai pavyzdžiui, kitų švenčių metu naudojami ir jie skirti magijai. Buvo renkamos įvairiausios žolės. Dalis jų būdavo nešamos šventinti, kitos naudotos ir nešventintos.
Magiškos apeigos kažkokios irgi vykdavo?
Ne, nevykdavo. Žolės buvo renkamos ir namuose vėliau panaudojamos. Pavyzdžiui, parsinešei šventintą žolę, užkišai kur nors palubėje ir ji jau saugo visus metus. Tai tas kupoliavimas, kuris pirmą kartą paminėtas, jis buvo tame žolių rinkimo kontekste.
Po to labai svarbus vanduo, tiek ežerų, tiek ir upių. Ypatingai daug rasos naudojama. Žinoma, tai susiję su gyvulininkyste. Pavyzdžiui, tikėta, kad per laukus pertraukus apynasrius ar pakinktus, galima iš savo kaimyno lauko atimti pieną iš karvių ir panašiai. Yra daug tokių tikėjimų. Gal kažkas tikėdavo, kad pavyzdžiui, jeigu šeimininkas Joninių naktį nuogas apibėgs aplinkui lauką ir tada į patalą įlįs, tada jo derlius bus labai geras.
Dėkui jums už pokalbį.
