Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotojams pavasario pradžia – pats darbymetis. Jie geni sumedėjusias augalų šakas ir stengiasi pabaigti žiemos darbus. Kol kas esą – viskas pagal grafiką, o kovo pirmąją iškritęs sniegas esą nė kiek nestebina. Mat anksčiau visas kovo mėnuo buvo laikomas žiemos tęsiniu. Liaudies išmintis byloja – pirmųjų kovo dienų orai – tarsi ateinančių metų laikų atspindys.
„Kokia pirmoji kovo diena, toks ir pavasaris bus, antroji nurodo vasaros charakterį na, o trečioji, – rudens“, – sakė etnologas Libertas Klimka.
Kovas prasidėjo žemę nuklojęs lengva sniego paklode. Saulės buvo matyti mažiau. Taigi, koks pavasaris prognozuojamas? Pasak L. Klimkos, šaltukas ir viena kita snaige rodo, kad pavasaris užsitęs.
„Iš tikrųjų taip būna, jeigu ankstyvas pavasaris, tai jis ilgai ilgai užsitęsia ir tikroji šiluma jau į vasarą negreit įbrenda“, – kalbėjo etnologas.
Nors pavasario pradžia saulės spinduliais nešildo, augalus ruošti pavasariui jau reikia. Vieni, išlindus pirmiems saulės spinduliams saugojami ir dengiami, kitur kovo mėnesį jau prasideda ir sėja. Pirmąjį pavasario mėnesį esą būtina judinti augalus iš žiemos sąstingio.
„Yra vaismedžiai, vaiskrūmiai, kuriuos jei neformuosime, negenėsime, blogai derės. Kovo mėnuo yra tas geras laikas. Vėlgi, nėra taip paprasta su augalais, jei kalbam apie lapuočius, numetusius lapus, ne visus galima genėti. Tuos augalus, kurie pavasarį gausiai išskiria sulą arba sakus, tų genėti dabar negalima“, – pasakojo VU Botanikos sodo ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Darius Ryliškis.
Patys botanikai sako, kad iš šių metų pavasario didelių staigmenų nesinorėtų sulaukti. Mat neįprasti gamtos reiškiniai išmuša augalus iš ritmo.
„Svajonės būna tokios, kad pavasaris būtų kuo ilgesnis. Pats baisiausias pavasaris, darbų prasme, baisus pavasaris yra kaip nuo sniego iki pilno sužaliavimo, – viena savaitė. Tada nieko mes nespėjame padaryti“, – tvirtino D. Ryliškis.
Visgi, klimatologai, pagal pirmąją pavasario dieną prognozių nenumato. Ir teigia, kad nors kovo pirmosios dienos oras labiau primena žiemą, šiais metais pavasario pradžia numatoma gana šilta.
„Pavasaris, tas klimatologinis turėtų ateiti truputį ankščiau negu pas mus būna įprastai. Nes įprastai apie kovo vidurį vakarinėje Lietuvoje. Pajūryje ankščiau, rytinėje Lietuvoje vėliau, bet įprastai tik apie kovo vidury tas klimatologinis pavasaris, kada baigiasi tos minusinės paros temperatūros, prasideda pliusinės. Tai kovo vidurys jo pradžia“, – pasakojo klimatologas Donatas Valiukas.
Specialistai sako, kad vidutinė temperatūra šį mėnesį numatoma laipsniu aukštesnė nei įprasta. Tačiau etnologai pataria nenumoti ranka ir į liaudies išmintį. Spėjimai iš gamtos reiškinių esą ne iš piršto laužti.
„Žinoma, dabar prognozės daromos visai kitais metodais, bet reik pasakyt, kad kol kas, meteorologai negarantuoja savo spėjimų prognozių patikimumo šimtu procentu. Tai tie senolių pastebėjimai ypatingai trumpalaikių yra labai subtilūs ir jie veikia“, – teigė etnologas L. Klimka.
Bet kuriuo atveju, ilgesne diena ir su daugiau saulės kovo mėnesį jau galėsime džiaugtis. O kartu sulauksime ir vis daugiau bundančios gamtos reiškinių.