Seimo etikos sargai, kuriems pavesta ugdyti Seimo narių demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius ir įsitikinimus bei siekti moralinės santarvės, nuo šiol į savo pareigas žvelgia daug rimčiau.
Šią savaitę priimtas Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) darbo reglamentas, kuriame numatyta, jog komisijos nariai nebegalės komentuoti kolegų veiksmų, kol dėl jų nebus atliktas tyrimas.
EPK įpareigota prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų. Ji sprendžia, ar nebuvo pažeistos procedūros per plenarinį parlamento posėdį. EPK kontroliuoja, ar lėšos, kurias parlamentinei veiklai gauna Seimo narys, naudojamos pagal paskirtį. Taip pat atlieka savotišką tautos išrinktųjų „prižiūrėtojų“ vaidmenį – analizuoja priežastis, jei parlamentaras nedalyvauja Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, užtikrina, kad Seimo nariai laiku ir tinkamai pateiktų privačių interesų deklaracijas ir panašiai.
Komisijos sprendimai ne tik koreguoja Seimo vidaus veiklą, bet ir sulaukia plataus atgarsio visuomenėje. Tokios išvados, pavyzdžiui, kad koncertinė programa, už kurią mokamas autorinis honoraras, nėra laikytina kūrybine veikla, arba raginimas susitaikyti dėl tarnybinio transporto susikibusiems parlamentarams, žiniasklaidoje susilaukia plataus susidomėjimo, kadangi yra susijusios su vertybine, moraline Seimo narių charakteristika.
Taigi tokiai plačiai ir iš esmės neinstrumentinei, vertybių skale paremtai veiklai efektyviai vykdyti reikalingas aiškus darbo reglamentas, tačiau nors už šią savaitę priimtą sprendimą balsuota kone vieningai, vis vien neapsieita be ginčų ir nepatenkintųjų pusės.
Komisijos nario Vytauto Bogušio, kuris vienintelis balsuodamas už sprendimą susilaikė, toks nuosprendis netenkino.
„Tai bus taip, kad mano kolega, kuris ne komisijos narys, galės komentuoti, o aš ne? Tuomet mano laisvės yra siauresnės“, – taip BNS sakė EPK narys liberalcentristas Vytautas Bogušis .
Jis palaikė ir ginčuose iškilusį klausimą dėl to, ar toks sprendimas nesikerta su Seimo nario laisvo mandato principu. Anot V. Bogušio, jis su tokia nuostata kertasi neabejotinai.
Teismuose naudojama nekaltumo prezumpcijos sąlyga galioja ir komisijos veikloje. Tam tikras vertinimas, pateikiamas dar prieš komisijos sprendimo pristatymą, gali priversti suabejoti komisijos nario ar visos komisijos nešališkumu.
Posėdyje verdant aštrioms diskusijoms, taip pat išsakyta nuomonė, jog egzistuoja skirtumai tarp vertinimo, komentaro ar informacijos pateikimo.
Tam pritarė ir EPK narė Dalia Teišerskytė. Anot jos, priimtas sprendimas tinkamas ir teisingas.
„Kaip sakoma – būna, kad suskamba varpai, bet nežinome, kurioje bažnyčioje. Taip ateina kažkokia informacija, ir mes dar nežinome, ar žmogus kaltas, ar nekaltas. Tyrimas neatliktas, faktai nepatikrinti. Tuo tarpu kažkas iš komisijos jau reiškiasi ir, rinkdamas sau „balus“, gerinasi, vaidina „gerietį“, smerkia kitą, net nežinodamas, ar tasai asmuo kaltas, ar ne.“
„Mes taip ir nusprendėme – jokių pasisakymų, kol nebus atliktas tyrimas, kol komisija neįgalios viešai atsakyti į klausimus tą asmenį, kuris, tarkime, parašė skundą. Vienu žodžiu, lai būna mažiau netiesos“, – kalbėjo D. Teišerskytė.
Paklausta apie tai, kokios reakcijos susilaukė V. Bogušio komentarai apie varžomą Seimo nario išraiškos laisvę, parlamentarė suskubo patikinti, jog šis sprendimas neliečia asmeninės tautos atstovo nuomonės reiškimo ir formuluotė neteisingai interpretuota.
„Mes kalbame ne apie Seimo nario nuomonės užčiaupimą, bet apie komisijos sprendimo neskelbimą, kol neatliktas tyrimas. O Seimo narys asmeniškai gali sakyti, ką tik nori. Tai yra asmeninė nuomonė, ir niekas tenedrįsta jos užginčyti“, – sakė EPK narė.
Anot prieinamos informacijos, Seimo Etikos ir procedūrų komisija iki šiol veikė pagal 1995 metais patvirtintą darbo reglamentą. Kyla klausimas, kodėl prireikė net 14 metų tokiai, atrodo, savaime suprantamai nuostatai, sukonkretinančiai disponavimą institucijos tyrimų išvadomis.
D. Teišerskytė pareiškė, jog būtinybę redaguoti komisijos darbo reglamentą iškėlė nauji komisijos nariai, turintys teisinį išsilavinimą.
„Teisinės kitų komisijos narių žinios iš tikrųjų įkvėpė mums šiokios tokios nuovokos. Netgi yra priimta nuostata, nekaltumo prezumpcijos laikymasis, visai kaip teismų veikloje“, – sakė parlamentarė.
Kadangi „Balsas.lt“ su vieninteliu dėl naujojo komisijos darbo reglamento susilaikiusiu Vytautu Bogušiu susisiekti nepavyko, belieka tikėtis, jog Etikos ir procedūrų komisijos vienybei nesutarimai neturės didelės įtakos.
Viena aišku, kad nekaltumo prezumpcija ir jos laikymasis visada prisideda prie bet kokios įstaigos ar organizacijos nešališkumo.
Tačiau, matyt, visada egzistuos sunkiai įžiūrimas ir gudriai maskuojamas noras į oficialų organizacijos ar įstaigos sprendimą „įnešti“ asmeniškumo arba, kaip tik atvirkščiai, kolektyvinio sprendimo pašonėje ir „globoje“ pateikti asmeninį vertinimą. Nenuostabu, juk žmogiškieji dalykai visada labai slidūs.
