Pasak Kaja'os Kallas, problema trečiadienį aptarta Vilniuje vykusiame Baltijos Ministrų Tarybos posėdyje.
„Augančios (energetikos – BNS) kainos mus verčia veikti greitai. Aptarėme, kaip būtų galima padidinti pasiūlą, kad nukristų kainos. Mums reikia stipresnės bendros sistemos, kuri padėtų atlaikyti ir aukštas kainas, ir krizes. Geriausias būdas tam pasiekti yra investuoti į naujus gamybos pajėgumus ir energijos taupymą“, – bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje sakė K. Kallas.
Pasak jos, Baltijos šalys kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis turi dėti visas pastangas, kad padidintų savo tiekimo saugumą ir paspartintų naujų elektros pajėgumų statybą.
„Elektros kainų šokai neturėtų tapti nauja realybe ir, suprantama, kad žmonės ir įmonės iš vyriausybių laukia tikrumo“, – tvirtino Estijos premjerė.
Jos teigimu, energijos kainų tema bus aptarta kitą savaitę Briuselyje vyksiančiame Europos Sąjungos Tarybos posėdyje
Europos Komisija spalio viduryje pristatė ilgojo ir trumpojo laikotarpio veiksmus, kaip ES šalims narėms padėti susidoroti su neadekvačiu energetikos kainų šuoliu. Komisija siūlo ieškoti galimybių bendrai pirkti dujas bei investuoti į dujų saugyklas, o už aplinkos taršos leidimus (ATL) gautomis lėšomis paremti nepasiturinčius gyventojus.
Dėl šaltų orų, sumenkusios gamybos ir brangių dujų elektros rinkos valandinė kaina Baltijos šalyse savaitės pradžioje viršijo tūkstantį eurų už megavatvalandę (MWh).
