Baku susitikimas energetikos klausimais ir Baku deklaracija parodė, kad Kaspijos ir Juodosios jūros regiono šalys, ypač Azerbaidžanas, Turkija ir Gruzija, yra tvirtai apsisprendusios ir pasirengusios plėtoti ilgalaikį energetinį dialogą su Europa.
„Įvertindama šių šalių poziciją ir realius veiksmus, plėtojamus projektus, atitinkamai turi atsakyti ir ES“, - BNS sakė prezidento Valdo Adamkaus patarėjas Simonas Šatūnas.
Pasak jo, Baku susitikime, kuriame dalyvavo ir V.Adamkus, energetinių resursų turinčios valstybės ir šalys, per kurias eina šių resursų tranzitas, sutarė, kad reikia ir toliau plėtoti alternatyvius Kaspijos naftos ir duju tiekimo projektus, kurių dauguma eitų iš Azerbaidžano į Europą arba per Turkiją, arba per Juodąją jūrą ir Ukrainą.
Patarėjo teigimu, Baku deklaracija, kurią pasirašė 15-os valstybių atstovai, parodo „kolektyvinį nusiteikimą“ kurti alternatyvius Kaspijos resursų tiekimo į Europą kelius.
Patarėjas tikisi, kad Europos Komisija atsižvelgs į Baku susitikimo išvadas kurdama ir peržiūrėdama ES energetikos strategiją, o prie energetinio dialogo plėtojimo ir įgyvendinimo prisidės ir naujoji JAV administracija.
S.Šatūnas taip pat pabrėžė, kad deklaracijoje minimi tokie Lietuvai svarbūs projektai kaip naftotiekis Odesa-Brodai-Plockas bei dujotiekis „Nabukas“ (Nabucco).
Naftotiekiu Odesa-Brodai-Gdanskas Kaspijos jūros regiono nafta, apeinant Rusiją, pasiektų Lenkiją, o iš ten - ir Lietuvą. „Nabuko“ projektas sudarytų sąlygas teikti dujas Europai apeinant Rusiją. Tai ypač svarbus Lietuvai ir kitoms šalims, priklausančioms nuo vienintelio išorinio dujų tiekėjo - Rusijos.
„Dar svarbiau, kad prie deklaraciją pasirašusių Azerbaidžano, Turkijos, Gruzijos prisijungė Europos Komisija ir tokios ES šalys, kaip Graikija, Italija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, Lietuva, Latvija, Estija. Akivaizdu, kad nuosekliai auga EK supratimas dėl Kaspijos regiono šalių svarbos, tačiau reikia skubiai imtis ir konkrečių veiksmų, kad tokie projektai kaip „Nabukas“ taptų realiai funkcionuojančiais“, - kalbėjo patarėjas.
Penktadienį vykusio Baku viršūnių susitikimo deklaraciją iš viso pasirašė 15 valstybių - Azerbaidžanas, Bulgarija, Vengrija, Graikija, Gruzija, Italija, Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Rumunija, JAV, Turkija, Ukraina, Šveicarija - ir Europos Komisija.
Dokumente pažymima, kad svarbu tęsti naftos ir dujų tiekimo iš Kaspijos jūros baseino Europos ir pasaulio rinkoms diversifikavimo politiką ir realizuoti įvairiapusės transportavimo ir tranzito infrastruktūros kūrimo projektus.
„Pripažįstame naftotiekio Odesa-Broda-Plockas Eurazijos naftos transportavimo koridoriaus sistemoje eksploatavimo pradžios reikšmę tiekiant naftą Europos rinkoms, sveikiname iniciatyvas dėl Kaspijos, Juodosios ir Baltijos jūrų energetikos išteklių tranzito erdvės sukūrimo siekiant suvienyti dalyvaujančių šalių pastangas užtikrinant būtinas sąlygas patikimam ir saugiam angliavandenilių transportavimui ir akcentuojame šio darbo tęsimo svarbą“, - pažymima deklaracijoje.
Baku forumas buvo ketvirtas tokio pobūdžio viršūnių susitikimas ir pratęsė Vilniuje pradėtą iniciatyvą. Vėliau energetikos forumai vyko Kijeve bei Krokuvoje, o penktąjį planuojama surengti Gruzijoje.
„Susitikimų tęstinumas rodo, kad jų dalyvės yra suinteresuotos spręsti energetikos problemas, apie tai diskutuoti viešai ir daugiašaliame formate bei kad Rusijos kariniai veiksmai Gruzijoje nesugebėjo palaužti regiono šalių siekio išsilaisvinti iš energetinės priklausomybės. Taip pat svarbu, kad energetikos srityje dirbantys aukščiausio rango ES bei JAV pareigūnai pradeda dalyvauti šiuose susitikimuose, kaip tiesiogiai suinteresuotos šalys“, - kalbėjo patarėjas.
