Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Seime pirmadienį dirbo Europos Sąjungos (ES) šalių parlamentų atstovai. Sutarta, kad per Lietuvos pirmininkavimo pusmetį tiek įstatymų leidėjams, tiek vykdomosioms valdžioms teks keli konkretūs darbai, nuo kurių priklausys, pavyzdžiui, kaip ateityje šalys narės kontroliuos europinių pinigų naudojimą.
Pirmadienį Seime susirinko Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijos vadovai. Politikai sutaria: parlamentų vaidmuo – labai svarbus visame bendrijos mechanizme, o per Lietuvos pirmininkavimo laiką laukia ne viena rimta užduotis.
Viltys į Lietuvą dedamos dėl Rytų partnerystės programos, nes šalis, anot Europos Komisijos atstovo, pažįsta regioną ir jos patirtis gali išties praversti.
Tarp kitų artimiausių mėnesių prioritetų – nedarbo, ypač jaunimo, mažinimas; taip pat sistemos, kuri leistų geriau valdyti ir prižiūrėti, kaip šalys narės leidžia paramos pinigus, sukūrimas (dabartinių taisyklių dalis valstybių nepaiso, kaupia skolas arba taško bendrijos pinigus).
„Pavyzdžiui, mano šalyje – Slovakijoje – yra blogai. Taip, kaip vykdoma finansinė programa, neatitinka realių lūkesčių. Manau, panašiai yra ir kitose šalyse. Ir, pavyzdžiui, Rumunija ir Slovakija, jei nebus padaryta išimtis, turės apie 300–600 mln. eurų nuostolių. Tai daug pinigų, kuriuos praras. Tai visiškai neįmanomi dalykai, kurie rodo, kad daug pinigų iššvaistoma arba nepanaudojama“, – komentavo Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.
Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai žymi ir prasidedančios Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų derybos dėl laisvosios prekybos sutarties.
„Tai yra tikrai istorinis įvykis. Įvairiais paskaičiavimais šis susitarimas leistų BVP išaugti maždaug apie 0,5 proc. tiek Europoj, tiek JAV. Yra labai daug strateginių tikslų. Ir todėl įvertinant tą įkaitusią atmosferą dėl įvairių kitų dalykų, apie kuriuos irgi šiandien šnekama Vašingtone, vis dėlto manome, kad tai turi išlikti prioritetu Europai. Be abejo, tai yra mūsų pirmininkavimo prioritetas, norėtume atskirti tuos reikalus, nesuplakti visko į krūvą, kad vyrautų ne emocijos, o racionalus požiūris“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Seimo vadovo teigimu, nuo šalių parlamentų pastangų priklausys ir Europos žmonių pasirinkimas, už ką balsuoti per Europos Parlamento rinkimus gegužę.
