Nevėžio upės valymas Panevėžyje virto absurdo teatru. Miesto Savivaldybė buvo pasišovusi už beveik du milijonus litų Europos Sąjungos paramos išvalyti užpelkėjusį dumblą iš poros kilometrų upės, nors Nevėžio dugne, pasirodo, vien žvyras ir smėlis.
Tokias šokiruojančias išvadas pateikė dešimtyje valyti numatyt ruožo vietų gruntą ištyrusios Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai.
Keletą metų Nevėžio upės valytojų ieškoję ir net devynis konkursus skelbę Panevėžio valdininkai griebėsi už galvų. Laboratorijos tyrėjų išvados išsiųstos Lietuvos projektų valdymo agentūrai, administruojančiai, kaip panaudojama ES parama.
Agentūra šiam projektui įvykdyti Panevėžio savivaldybei jau buvo pervedusi 450 tūkst. Lt avansą.
Projekto vadovas, Ekologijos skyriaus specialistas Valdas Mačikėnas teigia negalintis atsakyti, kas gresia Savivaldybei už tai, kad apdūmė europinės paramos skirstytojams akis. Atsakymo neturi ir Panevėžio valdžia – administracijos direktorė Kristina Vareikienė atostogauja.
Savivaldybei nemalonumais grasina ir Nevėžio valymo konkursą laimėjusi visaginiečių įmonė „Vandens erdvė“. Jos vadovas Valerijus Morozovas tvirtina, jog panevėžiečiai bendrovei liko skolingi 137 tūkst. Lt.
Pasmerktas nuo pat pradžių
Kad Nevėžio dugne nėra dumblo, už kurio išsiurbimą Savivaldybė buvo pasiruošusi pakloti porą milijonų litų, aptiko darbų ėmęsi visaginiečiai.
V. Morozovas tikina, kad su Panevėžio savivaldybe dirbti sudėtinga buvo nuo pat pradžių. Anot jo, projektui įgyvendinti buvo numatyta 1,5–2 metai. Tačiau Savivaldybei ilgą laiką nesisekė rasti rangovų, sutinkančių upę išvalyti už maždaug 2 mln. Lt. Aštuonis kartus skelbti konkursai neįvyko, nes juose dalyvavusios įmonės savo paslaugas siūlė už gerokai didesnę kainą, nei savo kišenėje turėjo Savivaldybė, o miesto Taryba atkakliai nepasidavė administracijos prašymams dar pridėti. Rangovą panevėžiečiai išsirinko tik iš devinto karto, kai „Vandens erdvė“ pareiškė sutinkanti
Nevėžio ruožą nuo Maudyklos gatvės iki Stoties gatvės tilto – iš viso 1,6 kilometro išvalyti už maždaug 1,7 mln. Lt.
Nevėžio švarinimo darbus rangovas privalėjo baigti iki birželio 30-osios, tačiau pabaigtuvės buvo atidėtos motyvuojant, esą į paupį neįmanoma kojos įkelti dėl pavasarinio potvynio. Panevėžio valdininkams tą pavyko įrodyti Viešųjų pirkimų tarnybai ir ši sutiko projekto pabaigą nukelti iki šių metų gruodžio 31-osios.
Pasak V. Morozovo, kad paspartintų darbus, įmonė įrengė didesnius nei buvo numatyta techniniame projekte dumblo sėsdintuvus.
Direktorių stebina, kad maždaug porą mėnesių jie dirbo be techninio prižiūrėtojo – jį paskirti privalėjo Savivaldybė. Tačiau jam atsiradus, anot V. Morozovo, prasidėjo problemos. Šis ėmė reikšti pretenzijas dėl techninio projekto neatitikusių įrenginių – dumblo sėsdintuvų.
Ieškojo nardydami
Netrukus pretenzijas pareiškė ir pati „Vandens erdvė“. Anot V. Morozovo, kai paruošiamieji darbai buvo baigti – išpjauti ajerai, meldai, nušienautos upės pakrantės, sumontuota dumblui siurbti reikalinga įranga, išvalyti žolynai, įmonė ėmėsi svarbiausios užduoties – siurbti iš dugno dumblą.
„Tris keturias dienas siurbiam, o dumblo – nėra“, – „Sekundei“ pasakojo direktorius.
Matydami, kad reali situacija skiriasi nuo techniniame projekto, įpareigojusio rangovus iš Nevėžio iškelti 35 tūkst. kubinių metrų dumblo, verslininkai paėmė Nevėžio grunto mėginius ir kreipėsi į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo agrocheminių tyrimų laboratoriją.
Pasak V. Morozovo, išvados šokiravo: 93 proc. grunto sudarė žvyras ir smėlis, o dumblas – tik 7 proc.
„Vandens erdvė“ apskaičiavo geriausiu atveju dviejų kilometrų Nevėžio ruože dumblo surasianti kone triskart mažiau nei liepiama – 12 tūkst. kub. m.
„Netgi plaukėme po vandeniu, kad patys įsitikintume, kas ten yra. Galiu patvirtinti, kad tik vienoje kitoje vietoje suradome 3–5 cm dumblo, o visas kitas dugnas – vien smėlis ir žvyras“, – kalbėjo V. Morozovas.
Anot jo, jei „Vandens erdvė“ būtų tęsusi darbą, kaip reikalavo Savivaldybė, dugnas būtų ne išvalytas, bet pagilintas. O tai šiurkščiai pažeidžia gamtosaugos reikalavimus.
„Vandens erdvė“ sustabdė darbus, susirinko įrangą ir išsikraustė iš Panevėžio. Pasak V. Morozovo, nors įmonė dirbo keletą mėnesių, Savivaldybė liko neatsiskaičiusi. Verslininko teigimu, Panevėžys skolingas 137 tūkst. Lt.
„Dirbome už savo pinigus. Dėl tokios Panevėžio savivaldybės politikos galime ir bankrutuoti. Jei nesumokės, planuojam eiti į teismą“, – perspėjo direktorius.
Vedėja nieko nežinojo
Nevėžio upės valymo techninį projektą Savivaldybės užsakymu rengė Aplinkos ministerijos įsteigta viešoji įstaiga „Grunto valymo technologijos“. Projektas buvo parengtas dar tuomet, kai Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos pareigas ėjo šiuo metu jau nebedirbanti Zita Tverkutė. Ji tvirtina Savivaldybės administracijos vadovų buvusi nušalinta nuo šio projekto.
„Visus reikalus tvarkė projekto vadovu paskirtas ir už tai priedą prie atlyginimo gaunantis V. Mačikėnas ir buvęs administracijos direktorius Stasys Karčinskas, po to – K. Vareikienė. Net man paklausus, kaip sekasi, nieko nesakydavo. Buvau visiškai nustumta į šalį, aiškino, atseit to pageidavo kolektyvas“, – „Sekundei“ teigė Z. Tverkutė.
Žadėjo pusę metro dumblo
Panevėžio savivaldybė skelbė, kad Nevėžio upė valoma siekiant apsaugoti ją nuo dumblėjimo, be to, tvirtinta, kad Nevėžio upės dumblas užterštas kenksmingomis medžiagomis, susidariusiomis dėl sovietiniu laikotarpiu vykdytos pramoninės veiklos. Panevėžyje veikė daug didelių gamyklų, fabrikų, jų nuotekos teršė upę.
Projekte numatyta, kad vidutinis dumblo storis upėje yra apie 30 cm, įdubose – apie 50 cm. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Nevėžio ruože nuo J. Biliūno g. iki Nemuno g. susikaupęs dumblas yra vidutinės ir blogos kokybės.
Valyti numatytas Nevėžio upės ruožas, ribojamas Stoties ir Maudyklos gatvės, projekto duomenimis, užterštas dumblu, kurio pagrindiniai taršos elementai – ir cinkas, ir nikelis. Iš Nevėžio upės dugno planuota iškelti apie 35 tūkst. kubinių metrų dumblo, daugiau kaip 8 tonas augmenijos. Iš upės išsiurbtą dumblą buvo numatyta išvežti, kad nepasikeistų kranto reljefas. Dalį dumblo, paaiškėjus, kad jis neužterštas, žadėta paskleisti dirvoje.
Valant Nevėžio upę planuota pasirūpinti ir jos pakrantėmis. Iš pradžių buvo apskaičiuota, kad reikės iškirsti apie 280 krūmų ir medžių. Laikui bėgant pasmerktų želdinių skaičius išaugo iki 400.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
