„Virusas jau Europoje. Dabar mūsų užduotis – sulėtinti ir sustabdyti jo plitimą“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, kolegoms iš 27 Bendrijos valstybių susirinkus į susitikimą.
„Naujoji epidemija jau čia“, – sakė jis ir pabrėžė, jog dabar svarbiausia sulėtinti viruso plitimą, kol kuriami vaistai.
Pasak J. Spahno, kol kas Vokietija nemato būtinybės apriboti laisvą judėjimą tarp šalių Bendrijoje.
Čekijos sveikatos apsaugos ministras Adamas Vojtechas sakė, kad apsauginių kostiumų ir kaukių atsargos yra ribotos ir padidinus gamybos apimtis pirmiausia šiomis priemonėmis turi būti aprūpinami Europos sveikatos priežiūros darbuotojai.
„Bandome vesti derybas su gamintojais dėl rinkos aprūpinimo, bet gamyba yra ribota. Paklausa yra daug didesnė už pasaulinę pasiūlą. Nelengva“, – kalbėjo jis.
Visame pasaulyje naujuoju koronavirusu SARS-CoV-2, sukeliančiu ligą COVID-19, jau užsikrėtė beveik 100 tūkst. žmonių, o daugiau kaip 3,3 tūkst. mirė. Virusas, kurio protrūkis prasidėjo prasidėjo pernai gruodį Kinijos vidurio regiono mieste Uhane, jau pasiekė maždaug 85 valstybes.
Dauguma naujų užsikrėtimo ir mirčių atvejų vis dar fiksuojama Kinijoje, bet virusas sparčiai plinta kitose šalyse. Pagrindinis koronaviruso židinys Europoje yra Italija – čia vos per dvi savaites infekcija pareikalavo 148 gyvybių.
ES pareigūnai akcentuoja koordinuoto reagavimo svarbą. Tačiau didžiosios Bendrijos valstybės Vokietija ir Prancūzija uždraudė medicininių apsaugos priemonių, tokių kaip kaukės ir pirštinės, eksportą.
Austrijos sveikatos apsaugos ministras Rudolfas Anschoberis sakė nenorįs „prieš kameras“ aptarinėti šios politikos.
„Diskutuosime apie valstybių narių pasirengimą... Taip pat aptarsime solidarumo būtinybę“, – sakė ES sveikatos ir maisto saugos komisarė Stela Kirjakides.
Moksliniams tyrimams skyrė beveik 50 mln. eurų
Europos Komisija skiria papildomą 37,5 mln. eurų sumą pagal programą „Horizontas 2020“, padidindama sausio mėn. paskelbto 10 mln. eurų vertės skubaus kvietimo teikti paraiškas dėl kovos su COVID-19 protrūkiu sumą iki 47,5 mln. eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Papildomas finansavimas leido atrinkti 17 projektų, kuriuose dalyvauja 136 mokslinių tyrimų grupės iš ES ir kitų valstybių. Šiuo metu Europos Komisija veda derybas dėl dotacijų susitarimų su atrinktais paramos gavėjais. Pagal šiuos 17 projektų bus:
– kuriamos naujos vakcinos. Vykdant šiuos mokslinius tyrimus daugiausia dėmesio bus skiriama profilaktinės vakcinos ir terapinės vakcinos, kurios bus naudojamos atitinkamai prevencijai ir gydymui, kūrimui;
– vystomi gydymo vietoje naudojami greiti diagnostikos tyrimai. Dedant padidintas pastangas bus koncentruojamasi į tai, kad pirmosios grandies sveikatos priežiūros darbuotojai galėtų greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę, savo ruožtu mažinant riziką, kad virusas plis toliau;
– plėtojami nauji gydymo būdai taikant dvejopą metodą. Pirma, bus paspartinta veikla dėl šiuo metu plėtojamų naujų gydymo būdų (įskaitant gydomuosius peptidus, monokloninius antikūnus ir plataus spektro antivirusinius vaistus). Antra, naudojant pažangias modeliavimo ir kompiuterines technologijas bus tikrinamos ir nustatomos molekulės, kurios galėtų kovoti su virusu;
– gerinama epidemiologinė padėtis ir visuomenės sveikata, įskaitant pasirengimą protrūkiams ir reagavimą į juos. Šie projektai padės sukurti geresnes stebėsenos sistemas, kad būtų galima veiksmingai užkirsti kelią viruso plitimui ir jį kontroliuoti, be to, bus padedama vertinti socialinę dinamiką.
