PREZIDENTĖ: LIETUVA ATSAKINGAI RUOŠIASI NARYSTEI EBPO (KK)

KOMENTARAS RAŠINIUI

Tokie procesai, manau, turėtų būti ypač plačiai nušviesti visoje mūsų žiniasklaidoje, nes jie labai svarbūs mūsų šalies vystymosi keliui. Deja, savaitės “topu” buvo pilstomos “analizės” apie “informaciją apie dezinformaciją” tokiu iškreiptu būdu, kad reikėjo nemažai kelių padoresnių politologų pastangų, kad paryškintų to išpūsto burbulo esmę. Atidžiai nenagrinėjau, bet manau, kad šį kartą bene K.Girnius pirmas pabandė (pas alfistus) apčiuopti viso to esmę. Tada sukruto ir kai kurie politikai, keisdami savo pirmines pozicijas. Pasirodė, kad ir žurnalistai negali būti “neliečiamos karvės”, kai klausimai paliečia valstybės teisinius interesus. Nors jie gali pulkais demonstruoti be būtino leidimo ir nebijoti kad “už kokį aštuntą ar šešioliktą” dalyvį gaus baudą, pilstyti viešoje erdvėje slaptai gautą ikiteisminių tyrimų medžiagą, išvadinti žudikais ar kitokiais nusikaltėliais be teismo.Pasirodė, kad ne visada tai jie gali daryti be jokios atsakomybės neatskleidžiant galimo nusikaltimo dalyvių.

Prezidentės sprendimai ir veiksmai neturi išankstinio imuniteto galimai kritikai ar prasmingoms diskusijoms. Tačiau, pastaraisiais mėnesiais vis aiškiau matosi, kad šalies vadovės darbas labiausiai neįtinka pačioms juodžiausioms neokomunistinėms jėgoms. Manau, kad tai gali būti sietina ir su tuo, kad prezidentė tapo gerokai atsargesnė ir apdairesnė ir vis aiškiau mato savo istorinę užduotį Rytų imperijos pašonėje. Lubiankoje tai pastebima ir gal dėl to “dantų griežimas” pasigirsta net ir Lietuvoje. Sukauptos gal net visos “nebūnančių buvusiais” jėgos tam, kad pabandyti užviršuoti neokomunistinę piramidę per ateinančius LR Prezidento rinkimus. Aistringas, gerokai besiblaškantis politikas N.Puteikis jau šiandien kalba apie “prezidentės rinkimų štabą”, nors oficiali rinkimų kampanija dar neprasidėjusi ir dar labai neaiškus potencialių kandidatų sąrašas. Ar jame bus reitingų lyderiai, dar neatsakytas klausimas. Neatmestina tikimybė, kad gali tame sąraše atsirasti ir daugiau gan patrauklių kandidatų, vertų aptarimo. Kodėl gi ne?.

Per praėjusius prezidento rinkimus, mačiau tik vieną vertą aptarimo kandidatę, kuri ir laimėjo dargi pirmame rinkimų ture. Nevengdamas ir aštrių kampų tada gan išsamiai aptariau ir ES komisarės pilkšvą, garbės nepridedančią praeitį ir paskutinių metų įdirbį. Tuo metu užsakymo totalinei kritikai minėtos jėgos dar nebuvo gavę. Gal net ir LSDP aktyvas svajojo, kad tai “AMB žmogus”, kuris “sistemos” neardys ir vykdys kairiojo fronto interesus. Kadencijos pradžioje tokių vilčių turėjo netgi socdemų politologai L.Bielinis, V.Laučius ir panašūs. Ir tik kiek vėliau buvo susiprotėta, kad prezidentė ant neokomunistų ir “kremlinų” malūno vandens nepils. Tada kairiajame fronte prasidėjo dar nematyta panika. Visokie lopatologai “bieliniai”, “pseudožalieji” “vaišvilos”, “balsiai”, specifinę profesiją primanančios “janutienės” ar gatvės klounai “vinokurai” bei panašūs pradėjo rašyti daugiau ar mažiau užgaulius ilgus opusus ar net knygas, sudėliotas iš KGB archyvuose sušluotų šiukšlių, beje, žinomų jau prieš paskutinius rinkimus biografijos epizodų.

Visuomenės politinė branda per paskutinius metus nestovėjo vietoje. Jei kairiesiems, pasitelkus pavaldžią žiniasklaidą dar pavyko apšnerkšti dešinės – centro vyriausybę visuotinės krizės laikotarpiu, tai šios pradėtus prasmingus Lietuvai energetinius projektus jau teko naikinti pasitelkus “buldozerį”. Liko dar neįveiktas dujų terminalo projektas, tad visos strėlės dabar leidžiamos jo kryptimi. Štai dėl ko gali trinti rankas Rytų imperijos energetikos “banginiai”. Nors jiems ES teismų sankcijos atrodo gan grėsmingai, tačiau jie dar gali tikėtis suspėti sudoroti mūsų bandymus veržtis iš Rytų energetikos gniaužtų, jei pavyktų sėkmingai perimti ir Lietuvos prezidento posto galias. Visuomenė turėjo progą geriau suvokti, kokia sudėtinga situacija yra teisėsaugos institucijose, kaip skirtingai teisiškai vertinamos adekvačios situacijos.

Gyvenama labai sudėtingu politiniu ir ekonominiu šalies laikotarpiu. Iš demokratinių šalių pusės sklinda pagyros už skausmingus, bet būtinus atliktus darbus krizės laikotarpiu, iš kitos pusės kuriamos visokios dezinformacijos pinklės, siekiančios tokį procesą sustabdyti. Todėl Lietuvai labai svarbu susieti savo darbus su įvairiomis pasaulinėmis organizacijomis. EBPO narystės pripažinimas būtų labai didelė paskata Lietuvai. Gal būtent todėl žengimo, manau, beveik nepastebėsime oficioziniuose, kairiosioms jėgoms pavaldžiuose žiniasklaidos organuose. Jiems tokia “sistema”, kai teisė ir teisingumas vykdomas tik vienų jėgų interesams, o per kitas važinėjama “buldozeriu” labai tinka.