Lietuvoje žmonės mirs nuo koronaviruso, viena auka tikrai nebus riba. Ir baikit sau ir kitiems meluot, kad čia italų, kinų, sunkiai sergančių ar senjorų liga. Miršta ir vidutinio amžiaus, ir jaunuoliai, ir vaikai. Turit giminių, draugų? Tai pagalvokit apie tai, kad jų gali ir nebebūti. Brangieji, mes dar nežinome, kiek žmonių persirgę turės visą gyvenimą sveikatos problemų.
Italija sunkvežimiais veža kūnus, šimtais. Penktadienį per parą vien Italijoje mirė beveik 500, šeštadienį jau 800, vadinas, pikas dar nepasiektas. O mes – bim bam po parkus, parduotuves, vaistines, jaunimėlis ant suoliukų chi chi – cha cha, gražus gyvenimas, pavasaris. ALIO! Ar jūs mėnulyje gyvenat? Pandemija, girdėjot? Eikit namo ir rašykit savo kursinius, bakalaurinius, ar atsiminimus, va, Estijos muziejus prašo savo tautiečių fiksuoti jų gyvenimą per karantiną, tai o ko jūs negalėtumėt? Arba kaip nors kitaip padarykite save naudingais.
Tas vaikštinėjimas, slampinėjimas lauke prie gero neprives, pamatysit. Vis tiek gi ne po vieną vaikštot. Kokį draugą pamatot, tetulytę su šuniuku, negi dabar nepasisveikinsi, dar pamanys, kad pandemijos bijai. O apie ją negalvoji, tai ko čia ir bijot. Bet, pamatysit, bus blogai.
Mes nežinome, kiek tiksliai sergančiųjų Lietuvoje, testavimas – prastesnis nei pas kaimynus. Ir arkliui aišku, kad kai mažiau testuoji, mažiau ir nustatai sergančių oficialiai. Bet, DĖMESIO, realybės tai niekaip neveikia ir ligos eigos nestabdo, tad sergančių realiai daugėja ir toliau.
Gal mes taupome reagentus, kurių nėra tiek, kiek reikia? Aišku, blogai, nes kaip pagausi ir izoliuosi, jei nežinai. Bus židinys prie židinio, o, visai kaip Italijoj! Manot, ten prastesnė medicina? Šiaurės Italijoje, turtingame regione, kuriame ir gamyklos, ir prekyba, ir išvystytas paslaugų sektorius? Tikrai paslaugos ne prastesnės nei Lietuvoje, o, žiūrėk, ko gero, net ir geresnės. Tai, ką, brangieji, sirgsime ir dalis mūsų mirs. Kartą sirgę užsikrės ir vėl, dalis taip pat mirs. Medikai dirbs, kol galės, o kai negalės – nedirbs. Tada mirs dar daugiau.
Žinot, kaip saugosi medikai poliklinikose, šeimos klinikose? Namudinėm priemonėm, ir tai ne visur. Spėkit, kiek jie dirbs? Čia kaip su šakėm prieš tankus kovot.
Bet aš jus suprantu. Gal per mažai matėt vaizdų iš Italijos, Ispanijos, tos pačios Kinijos. Kai viskas prasidėjo Kinijoje ir man atrodė, kad koronavirusas toli, mūsų nepasieks. Kaip ir Ebola – buvo baisu, bet, ačiū Dievui, mūsų nepasiekė. Bet tai, kad mūsų nepasiekė Ebola, niekaip nelemia to, kad mūsų nepasieks kitos ligos, tai – nesusiję reiškiniai. Koronavirusas yra to įrodymas.
Parašiau šiandien draugei medikei, kaip ji laikosi. Sako, su vyru jau aptarė, kas bus, jei ji mirtų. JEI JI MIRTŲ. Apsaugos priemonių neturi, jokių. Rašė: „Žinai. Baimės nejaučiu. Tik kažkokį siaubą.“ Tai nusiteikit, gydytojų neužteks. Labai gali būti, kad jei pradėsite dusti, ir tokių dūstančių bus daug, o gydytojų – mažai, tai gali būti tik jūsų ir jūsų artimųjų problema. Tai geriau padarykite viską, kad to išvengtumėte, ir, pirmiausia, DĖMESIO, likit namuose.
Tik tiems, kuriems būtina dirbti dėl visuomenės saugumo ir informavimo, galima išeiti į lauką ir jokių pasivaikščiojimų po parduotuves, ar juo labiau, vaistines. Šiandien kruopų ėjau aš ir parduotuvės viduje, priešais vaistines duris, mačiau stovintį vyrą su dvynukais vėžimėlyje, kuris naršė telefonu. Pakraupau.
Jis pažiūrėjo į mane, o aš – su kepure, vienkartinėm celofaninėm pirštinėm, apsimuturiavusi šaliku, su morkomis ir konservais, vaizdas jam gal pasirodė ir juokingas. O man pasidarė baisu. Prie vaistinės durų stovėt su vaikais, kurie net nesėdi. Tu rimtai?
Šiandien pirkau tikrai daugiau nei įprasta, nes tikiuosi nei į parduotuvę, nei į vaistinę neužeiti mažiausiai 2-3 savaites. Kai ėjau su savo prekėmis, prie manęs sustojo vyras, išsitraukė telefoną, fotografuoja. O tada artėja prie manęs ir sako: nebijokite, jūsų veido nesimato. Man tikrai ne mano veido paviešinimo yra baisu, tai riktelėjau jam: pasitrauk nuo manęs, užsikrėsi. Tai atšoko, kaip nuplikytas. Aš dar nesergu, bet dabar ir naujų pažinčių neieškau. Jei nori fotografuoti, prašom, esu viešoje vietoje, bet atstumas turi būti 2 metrai.
Ir dar pabaigai. Prisiminkime, ką darė kinai, savo Wuhan mieste, kur ir kilo epidemija. Žmonės, kuriems nebūtina eiti į lauką dėl darbo ar būtinųjų poreikių, į jį neina. Arba kaip ten sako tas memas (skaityti nuo pradžių).
