Pasak jo, projekto sustabdymas nebus didelis smūgis ir Rusijai.
„Čia daugiau buvo reikalingas politinis sutikimas, ženklas, kad paremiama Ukraina, kad tas dujas per Ukrainą (Rusija – BNS) toliau tiektų“, – BNS sakė V. Jankauskas.
„Čia toks yra parodymas, kad Vokietija šiek tiek pasiaukoja, atsisakydama dujų pirkimo iš Rusijos tolesnės plėtros ir palaiko Ukrainą“, – pridūrė jis.
Eksperto teigimu, atsisakant atominės energetikos bei anglių, ateityje Vokietijos priklausomybė nuo gamtinių dujų tik augs, todėl šalis turi pergalvoti savo energijos išteklių kilmę.
„Manau, kad Vokietija labai rimtai turi įsiklausyti į tai, ką prieš trejetą metų sakė prezidentas Donaldas Trumpas – pirkti amerikietiškas dujas ir statyti suskystintų gamtinių dujų terminalus, ką jie ir planuoja daryti“, – teigė V. Jankauskas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pranešė stabdantis „Nord Stream 2“, skirtą rusiškoms gamtinėms dujoms į Vokietiją tiekti, reaguodamas į Maskvos sprendimą pripažinti du prokremliškus separatistinius Ukrainos regionus.
55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo maždaug 10 mlrd. eurų kainavęs „Nord Stream 2“, nutiestas šalia tokio pat pajėgumo dešimtmetį veikiančio pirmojo Rusijos dujotiekio per Baltijos jūrą iki Vokietijos, padvigubintų šio dujų koridoriaus galimybes.
Pirmadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino Maskvos remiamų separatistų valdomų Donecko ir Luhansko regionų nepriklausomybę, taip atverdamas kelią prie Ukrainos sienų šiuo metu laikomų pajėgų dislokavimui šiose „respublikose“.
