Kaip spręsti sveikatos sistemą slegiančias problemas penktadienį vykusioje konferencijoje „Nacionalinės sveikatos sistemos žaizdos. Ar yra galimybė pasveikti?“, inicijuotoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir Lietuvos medikų sąjūdžio, diskutavo tyrimus vykdę sveikatos ekspertai.
Renginio dalyviai nagrinėjo sistemines problemas sukėlusias priežastis ir išgrynino reikalingų teisinių spendimų gaires.
Konferencijoje taip pat aptartas medikų migracijos politikos poreikio klausimas: medikų emigracija didina jų stygių Lietuvoje, reikalauja papildomų išteklių trūkstamų medikų rengimui, lemia šios profesinės grupės darbuotojų senėjimą. Pabrėžiama, kad Lietuvai trūksta šios politikos, kuri leistų valdyti migracijos procesus, nepažeidžiant laisvo darbo jėgos judėjimo galimybių.
Būtina užsibrėžti naujus tikslus
Nors ir Europos Sąjungoje (ES) pagal gydytojų skaičių Lietuva kurį laiką laikosi ketvirtoje pozicijoje, slaugytojų ir akušerių skaičiumi pasidžiaugti negalime – beveik visos Vakarų šalys turi gerokai didesnius slaugytojų skaičius.
Socialinių mokslų daktaras Gediminas Černiauskas primena, kad Lietuva 2014 metais priėmė sveikatos strategiją, kurios vienas iš išdavinių buvo padidinti slaugytojų santykį su gydytojais.
Strategija užsibrėžta, kad Iki 2020 m. vienam gydytojui tektų du slaugytojai, o 2025 m. šis skaičius augtų iki 2,47. Tačiau jokie pokyčiai neįvyko – ir toliau vyko mažėjimas – 1.67 slaugytojo vienam gydytojui.
Sprendžiant šią problemą, anot jo, būtina užsibrėžti pagrindines sveikatos darbo sektoriaus išteklių formavimo politikos kryptis bei nacionaline politika užsibrėžti, kaip atsakyti į klausimus valdant medikų emigraciją ir, tikėtina, besiplečiančius imigracijos srautus.
Didelė problema lieka ne tik medikų emigracija, bet ir imigracija
Ryškūs skirtumai tarp ES šalių skatina didelį tarptautinį sveikatos priežiūros specialistų judumą.
Užsienio šalių sveikatos sistemoms, į kurias yra emigruojama, toks mobilumas yra naudingas, nes atvykstantis sveikatos priežiūros specialistai padengia jų trūkumą, padidina darbuotojų kultūrinę įvairovę ir taupo finansinius laiko bei organizacinius išteklius, susijusius su sveikatos priežiūros specialistų paruošimu, sako Jaunųjų gydytojų asociacijos narė Elija Januškevičiūtė.
Dėl per didelio užsienio darbuotojų antplūdžio gali kilti tokių problemų kaip daug laiko, pajėgumų reikalaujanti užsienio sveikatos priežiūros specialistų integracija.
„Tuo tarpu, užsienio šalių, kurios susiduria su imigracijos problema sveikatos priežiūros sistemos turi spręsti tokius iššūkius kaip darbo jėgos trūkumas ir dažna jos kaita bei sveikatos priežiūros, dirbančių šalyje, senėjimas, kadangi dauguma emigruojančių specialistų yra jauni.
Dėl intensyvios emigracijos dažnai ir taip gana trapios užsienio šalių sveikatos priežiūros sistemos susiduria su vis didesniais iššūkiais užtikrinti orientuotumą į žmogų – būtent to skatina siekti ir Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), akcentuodama geresnės kokybės ir finansiškai tvaresnes sveikatos paslaugas asmenims ir bendruomenėms“, – konferencijoje dėstė ji.
2013 m. Pasaulio bankas Lietuvą perkvalifikavo į aukštesnių vidutinių pajamų šalį. Ir nors vidutinis mėnesinis gydytojų bruto atlyginimas padidėjo nuo 464 eurų 2005 m. iki 1463 eurų 2017 m., išlieka nemažas skirtumas tarp Lietuvos ir pagrindinių sveikatos priežiūros specialistų migracijos šalių – Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos, Norvegijos ir Vokietijos.
„Dažniausiai manoma, kad mažas atlyginimas ir yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia, kad Lietuva iki šiol susiduria su gana ryškia sveikatos priežiūros specialistų emigracija. Tačiau jau iš ankstesnių pranešimų suprantame, kad tai nėra vienintelis ir pagrindinis veiksnys“, – pabrėžia E. Januškevičiūtė.
Remiantis ES vidaus rinkos informacine statistika, darbui kitose ES šalyse iš Lietuvos buvo užsiregistravę 740 gydytojų ir 472 slaugytojos. Tai sudaro 8 proc. šalies vidaus darbo jėgos.
„Šie medikų nutekėjimo mastai kitose ES šalyse gali būti panašūs arba net didesni, todėl darbo jėga sparčiai sensta, nepaisant augančio medicinos mokslus baigusios asmenų skaičiaus. 13,5 proc. gydytojų yra 65 metų ir vyresnio amžiaus, o kai kuriuose Lietuvos regionuose jie sudaro net du trečdalius gydytojų“, – pabrėžia Jaunųjų gydytojų asociacijos narė.
Medikų emigracijos priežastys
„Spinter research“ atstovas Ignas Zokas pristatė, koks yra laisvos darbo rinkos poveikis nacionalinei sveikatos sistemai.
Tyrimų bendrovė šių metų pavasarį atliko sociologinį tyrimą, kuomet buvo apklausta virš 600 medikų visoje Lietuvoje.
Medikų, turinčių patirties užsienio medicinos įstaigoje rodiklis siekia 10 procentų, nepriklausomai nuo srities ar pakopos.
„Jeigu kalbėtume apie norus išvykti į užsienį nuolatiniam darbui, šiai dienai galime konstatuoti, kad trečdalis medikų tokius planus turi ar puoselėja. Tačiau tik 10 proc. yra tie, kurie konkrečiau šia linkme yra nuveikę, kitų yra pasvarstymai, pasvajojimai ir ypač tai matosi pagal amžiaus grupes – iki 35 m.“, – sakė I. Zokas.
Ketinimai vykti į užsienį labiausiai koreliuoja su mediko amžiumi – kuo jaunesnis medikas, tuo stipresnės nuostatos palikti Lietuvą virš 45 m. intencijos išvykti ženkliai silpsta.
Atlyginimas yra pagrindinis veiksnys skatinantis darbo užsienyje paieškas. Finansinis veiksnys itin stiprus slaugytojų segmente, tuo tarpu, gydytojus išvykti taip pat skatina profesinio augimo galimybės, geresnės darbo sąlygos ir geresnė darbo atmosfera – santykiai tarp bendradarbių.
Kuriam laikui norėtų medikai išvykti dažniausiai nurodomi du intervalai. Pirmasis – 3-5 m.
„Su nuostata išvykti, padirbti, pasisemti patirties – tiek gyvenimiškos, tiek profesinės, užsidirbti pinigų ir grįžti“, – patikslina I. Zokas.
Ketvirtis apklaustųjų nurodė norintys išvykti visam laikui. Apie išvykimą visam laikui dažniau svarsto būtent slaugytojai.
Informacijos apie emigraciją dažniausiai medikai nurodė ieškantys internete.
„Lygiai taip pat veikia ir klasikiniai migracijos modelis – vadinamas „lizdų susiformavimas“ arba kai išvykę suformuoja tam tikrus tinklus, kad išvykę draugai, artimieji, padeda susirasti darbą arba įsikurti kitoje šalyje. Pagalbos ir potencialios paramos tinklas veikia ir savo rezultatus duoda“, – rezultatus pristato tyrėjas.
Pasilikti Lietuvoje labiausiai skatina šeima, kiti artimieji:„Dažniausiai yra ketinama išvykti su partneriu arba šeima, o tuo tarpu, kai neturi partnerio – vienam. Ketinimai yra pakankamai rimti, nes tik mažesnė dalis mano, kad išvyktų laikinai“, – priduria I. Zokas.
Gydytojai taip pat dažniau mato geresnes karjeros perspektyvas Lietuvoje. Slaugytojos dažniau tokių galimybių nemato, tačiau nuo išvykimo sulaiko užsienio kalbos žinios bei nenoras dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą nei dirba Lietuvoje.
Užsienio kalbos „įvaldymo“ klausimas taip pat aktualus gydytojams. Dėl to dažniau nuogąstauja bendrosios praktikos gydytojai, mažiau – gydytojai specialistai.
Ekspertas: būtina išlaikyti kvalifikuotus medikus
Lietuvos odontologų rūmų atstovas Bronius Einars konferencijoje pristatė, kodėl svarbu kalbėti apie kvalifikuotus sveikatos priežiūros specialistus.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, organizuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai yra kritinis elementas.
„Specialistas yra kertinė dedamoji, nuo kurio priklauso, kaip bus teikiamos ar neteikiamos paslaugos. 2018 m. buvo atlikta daug įvairių sveikatos sektorių Valstybės kontrolės patikrinimų, kurie pateikė tris išvadas, kuriose konstatuojama, kad kvalifikuoti specialistai yra viena iš pagrindinių sąlygų teikti saugias ir veiksmingas sveikatos priežiūros paslaugas.
Jie taip pat papildomai pastebi, kad siekiant išvengti profesinių klaidų, paslaugas teikti saugiai ir veiksmingai saugu periodiškai vertinti, ar gydytojų kompetencijos, jų profesinė veikla atitinka medicinos normose nustatytus ir kitus reikalavimus“, – teigia B. Einaras.
Anot jo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat pažymėjo, kad Lietuvoje turi būti daugiau daroma gerinant gyventojų sveikatą ir mažinant sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės netolygumus, gyventojams turi būti prieinamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos.
„Jie labai akcentuoja patį faktą, kad ne tik medicinos praktikos licencijavimas yra esminis punktas. Lygiai taip pat efektyvūs būdai skatinti specialistus teikti kokybiškas paslaugas yra tęstinis medicininis ir nuolatinis profesinis tobulėjimas“, – pabrėžia jis.
