Seksas nuo dvylikos, alkoholizmas paauglystėje, bandymai nusižudyti, savęs žalojimas, nusikalstama veikla, bėgimas iš namų – tokios nevaikiškos patirties pasisėmę vaikai vis dažniau atsiduria psichiatrų rankose.
Šiaulių moters ir vaiko klinikos Vaikų psichiatrijos skyriaus specialistai sako stebintys naują reiškinį – vis dažniau stacionare imami gydyti emigrantų tėvų vaikai. Apleisti, nemylimi, palikti seneliams, giminaičiams ar kaimynams prižiūrėti berniukai ir mergaitės neina tiesiu keliu - valkatauja, vagiliauja, ima save žaloti. "Jei palikai vaiką - skolą jam privalėsi grąžinti su kaupu. Ir ją grąžinsi visą gyvenimą", - sako sielos ligomis sergančių vaikų gydytojai.
Nemeilės vaikai
Neseniai Moters ir vaiko klinikos pastate įrengtame Gyvybės langelyje paliktas pirmasis kūdikis. Sveikas prižiūrėtas berniukas atiduotas globoti valstybei. "Žinote, kūdikis nemiegojo visą naktį. Sveikas, prižiūrėtas, sotus, o neužmigo", - sako Vaikų psichiatrijos skyriaus socialinė pedagogė Agnė Novikovienė.
Medikams aišku, jog kūdikis neužmigo todėl, kad žino siaubingą tiesą - mama jį paliko. Devynis mėnesius kūdikis girdėjo, kaip plaka mamos širdis. Gimęs suprato, kad šiame pasaulyje yra visiškai vienas. Jį maitins, jam pirks žaislus, jį rengs ir auklės svetimi. Prisiglausti ir pasijusti pačiu reikalingiausiu, pačiu svarbiausiu, nuostabiausiu ir pajusti, kad tave myli besąlygiška meile, jis galimybės nebeturės.
Ar šis vaikas, užaugintas valdiškų namų, netaps nuolatiniu sielos gydytojų pacientu? Visko gali būti, nes Vaikų psichiatrijos skyriuje kas mėnesį gydoma per 20 vaikų. Dalis jų - iš globos įstaigų, dalis - vienišų ar išsituokusių tėvų vaikai, dalis - tėvus turintys vaikai.
Silva Krištaponienė, Vaikų psichiatrijos skyriaus vadovė, sako, kad vaikų depresija skiriasi nuo suaugusiųjų. Be įprastų depresijos simptomų, vaikai, sergantys depresija, ima prasčiau mokytis, bėga iš namų, ieško, kaip užsimiršti, tad ima rūkyti, gerti, vartoti narkotikus, žaloti save, valkatauti - siekia užsimiršti. "Patenka vaikas pas mus ir supranti, kodėl jis čia pateko. Kalbėdamasis su vaiku sužinai, kad jo tėvai emigravo, o jis patikėtas seneliams, giminaičiams ar net kaimynams", - sako S. Krištaponienė.
Skyriaus vedėja prisimena atvejį, kai į skyrių su žiauriu randu ant kaklo paguldytas jaunuolis. Paauglys bandė pasikarti, nes su draugais padarė nusikaltimą - būdamas neblaivus mirtinai sumušė žmogų. Draugai jį iš kilpos ištraukė, reanimacijoje jis buvo atgaivintas ir atgabentas psichiatrams. Šis vaikas papasakojo, kad jo mama dirba užsienyje, o jį globoja seneliai.
Našlaičiai, nors tėvai - gyvi
Vaikų psichiatrijos skyriuje gydomi ne tik emigrantų palikti vaikai. Sielos ligomis serga ir asocialių tėvų auginami, vaikų globos namų auklėtiniai. Neretai psichiatrams juos atveža policija. Paima girtą iš gatvės ir atveža. Kur jį daugiau dėti?
Vaikų priežiūros darbuotojos-pedagogės Jolanta Staškuvienė ir Daina Gustienė sako iki šiol pašiurpstančios išgirdusios nevaikiškas vaikų kalbas. "Varom, kol dar nesergame mėnesinėmis, nes nepastosime", - tokia patirtimi su likimo draugėms dalijasi paauglės. "Viena vaikų globos namų auklėtinė, kuri vertėsi prostitucija ir net buvo sąvadautoja, skyriuje ragino kitas mergaites dirbti prostitutėmis. Sakė, kad labai apsimoka, nes ne tik malonumą patiri, bet ir pinigų gauni", - prisiminė pedagogė.
"Aš čia todėl, kad namuose nenakvodavau. Kur būdavau? Pas draugę. Ją prižiūri močiutė, nes jos tėvai dirba užsienyje. Pasakom močiutei, kad mama leido, ji ir tiki", - sako šešiolikmetė Psichiatrijos skyriaus pacientė Monika (vardas pakeistas - aut. past.). Mergaitė teigia nenorinti būti Psichiatrijos skyriuje, nori namo, bet mama jos nepasiima. "Mama pasakė - jei aš jos neklausiau, dabar ji manęs neklausys", - guodžiasi ji.
O kur Monikos tėtis? "Mūsų vaikai tėčių neturi", - atsako S. Krištaponienė.
Pedagogės sako girdinčios skyriaus vaikus, aptarinėjančius ir alkoholio ("rašalo", "samanės") ypatumus, skonio ir poveikio savybes, besidalijančius kitokia nevaikiška patirtimi. "Pirmą kartą vaikui būna baisu pas mus patekti, bet dažnai jie pas mus sugrįžta ir net nenori išeiti, glaudžiasi vieni prie kitų. Juk jie - našlaičiai, esant gyviems tėvams", - sako pedagogė.
Kartais vaikų nerimas būna toks stiprus, jog į kitus žmones, daiktus jie nukreipia agresiją. Prieš penkiolika metų tokių "našlaičių" Vaikų psichiatrijos skyriuje nebūdavo. Buvo gydomi vaikai su įvairiais psichikos sutrikimais.
Psichiatrų pagalbos paprašo patys
Psichiatrijos skyriaus specialistai sako, kad vaikai nemylimi būna ir visko pertekusiose šeimose. Tokiose, kur tėvų gyvenimo tikslas - ne šeima, o pinigai.
"Ko dar jam trūksta? Viską nupirkau, ko trokšta, o jis vis tiek laukais eina", - socialinės pedagogės kabinete piktinosi mažojo paciento tėvas. "Paklausiau - gal jūsų? Tėvas numetė man ant stalo vizitinę ir tarė: "Paskambinkite, kai išgydysite", - pasakoja A. Novikovienė.
Septyniolikmetis Paulius (vardas pakeistas - aut. past.) į Psichiatrijos skyrių pasiprašė pats. Paauglys sako, kad gyveno visko pertekęs. Jam, šešiolikmečiui, tėvas net mašiną buvo nupirkęs. "Pilna rūra visko buvo. Užsinorėjau daugiau turėti, su draugais apiplėšėme lombardą. Policija sulaikė, pusmetį sėdėjau įkalinimo namuose. Ten geriau nepakliūti. Grįžau prieš mėnesį. Neradau ramybės, nemiegojau naktimis, paprašiau tėvų vaistų duoti. Čia geriu raminamuosius ir man geriau", - sako Paulius.
Pedagogės prisimena skyriuje gulėjusią mergaitę, kurią tėvai tiek lepino, kad ši užaugo visiškai infantili. Nieko nemokėjo dirbti, niekuo nesidomėjo. Bendraamžiai jos nepriėmė, mergaitė susirgo depresija. "Savaitgaliais vaikai patys plauna palatas - taikoma tokia aplinkos terapija. Mergaitė akis išpūtė - ji šluotos, kibiro nėra mačiusi", - stebisi J. Staškuvienė.
Vaikų sielas gelbėja būrys pedagogų
Kaip Psichiatrijos skyriuje bandoma pacientams padėti? Skiriami vaistai, skatinamas jų kūrybiškumas, su jais kalbasi psichologai-psichiatrai.
"Dainuojame karaokė, rengiame žinių, šauniausios mergaitės, šauniausio berniuko konkursus. Lipdome, piešiame, piname. Prievartos nėra, tačiau vaikas mokomas sukaupti valią, sutelkti dėmesį, padaryti darbą iki galo. Tokie gebėjimai padeda atrasti kitokią veiklą, netgi sužinoti, kad vietoj cigaretės vaikas gali pasirinkti knygą, teptuką ar užsiimti miela veikla", - sako J. Staškuvienė.
Kęstutis Kupčinskas, muzikos terapeutas, įsitikinęs, kad muzika gydo - muzikos terapija padeda išeiti iš slegiančios vienišumo būsenos, pagerina ryšius tarp asmenų, turinčių panašių problemų. "Muzika padeda vaikams išgyventi slegiančią situaciją. Muzikos klausymas - ne vaistinėlė. Ji tik laikinai pagerina būseną, o muzikavimo terapija padeda kurti ryšius. Siela - pati skaudžiausia vieta. Vaikui reikia padėti atsipalaiduoti, nuraminti jo emocijas, o jau tada prasideda normalus bendravimas", - sako K. Kupčinskas.
Pas psichologą - prieš išvykstant
Psichiatrijos skyriaus darbuotojai sutaria dėl vieno - kartu su vaikais reikėtų gydytų ir jų tėvus. Nes būtent jie kalčiausi, kad vaiko siela serga. Deja, tėvai neretai kurti savo vaikams. "Jei tavo gyvenimo tikslas - karjera ir pinigai, turi nuspręsti, kad tau vaikų geriau neturėti. Jei nusprendei vykti į užsienį, privalai vaikus vežtis kartu", - sako socialinė pedagogė.
Emigracija yra neišvengiama, neretai išgyventi padeda tik darbas užsienyje. A. Novikovienės nuomone, dar prieš išvykstant su vaiku reikia nuvykti pas psichologą, paruošti vaiką išsiskyrimui. "Buvo atvejis, kai 11-metį berniuką mama paliko seneliams, o šie tinkamai juo nepasirūpino - jis atsidūrė vaikų globos namuose. Grįžusi mama jo nebeatsiėmė. Kas toj vaiko širdelėj turi virti?" - klausia socialinė pedagogė.
Psichiatrijos skriaus vedėja S. Krištaponienė sako, kad šiais laikais itin sunku ir tėvams. Prislėgti sunkmečio bėdų jie patys su savimi nesusitvarko. Serga visa visuomenė ir neabejojama, kad sielos ligomis sergančių žmonių daugės.
"Pasikeitęs vaiko elgesys - ženklas, kad jam reikia pagalbos", - sako gydytoja ir apmaudžiai kalba, kad Šiauliuose vaikams galinčius pagelbėti psichologus gali suskaičiuoti ant rankos pirštų. Šeimos gydytojų galima prašyti skirti vaikui psichologo pagalbą, yra Pedagoginė-psichologinė tarnyba, tačiau gali tekti ilgokai palaukti eilėje. Sumokėti už privataus psichologo pagalbą mažai kas gali, tad į Psichiatrijos skyrių patenka vaikai jau turintys rimtų emocijų ir elgesio bėdų.
Psichiatrijos skyriaus specialistai sako, kad vaikas - pats didžiausias mūsų turtas. Kaip galima juo nesirūpinti?..
Oksana LAURUTYTĖ