Dabar yra įtarimų, kad merginą, ko gero, gali būti nužudę patys latviai. Prieš metus britų policininkai sulaikė vadinamąją Mežalso grupuotę. Tardymo metu buvo nustatyta, kad vergų pirkliai, bent jau taip juos vadina britų spauda, į Angliją iš Latvijos atveždavo dešimtis emigrantų, įdarbindavo juos dirbti sunkiausius fizinius darbus ir dar atimdavo atlyginimą. Vergais paverstiems emigrantams jie mokėdavo vos po svarą per dieną ir nuolat įvarydavo į skolas.
Dabar Mežalso grupuotė – jau teisiamųjų suole. Teisiami keturi latviai: Ivaras Mežalsas (28 metai), Juris Valujevas (36 metai), Oksana Valujeva (33 metai) ir Lauma Vankova (26 metai). Liudydami emigrantai prisiminė, jog I. Mežalsas jiems ne kartą grasino, kad „jei nepaklusite, bus taip, kaip buvo Alisai“. Ar tai buvo sakoma tik norint pagąsdinti, ar iš tikro Mežalso grupė yra prisidėjusi prie merginos nužudymo, dabar ir bandys išsiaiškinti tardytojai. Įtarimą kelia jau ir tai, kad I. Mežalsas bei A. Dmitrijeva gyveno tame pačiame Visbičo mieste.
Nuolatinės skolos
Apie grupuotės veiklą tapo žinoma prieš metus, po to, kai Didžiosios Britanijos policija per operaciją sulaikė organizuotos vergų tiekimo grupuotės narius. Kaip paaiškėjo, latviai kiek įmanydami engė savo tėvynainius. Tiesa, į Angliją atvežtų darbininkų niekas grandinėmis nesukaustydavo, tačiau jie buvo nuolat šantažuojami ir gąsdinami. Ir veždavo iš Latvijos tik tokius, kurie Anglijoje neturėjo jokių giminių ar pažįstamų, nemokėjo kalbos, neturėjo specialybės. O į skolas juos įklampindavo labai greitai: už nakvynę, sulūžusias lovas, patalynę imdavo 3–4 kartus daugiau, nei tai iš tikro kainuodavo. Tad dirbantieji neturėjo net vilčių kada nors išsikapstyti iš skolų.
„Aš visą laiką buvau skolinga 360 svarų, – teisme pasakojo Linda. – Aš į bloknotėlį užrašydavau, kad jau atidaviau 180 svarų, tačiau jie sakydavo, kad tave reikėjo nuvežti į darbą, dar kur nors, ir vėl skola – 360 svarų. Tiek visą laiką ir būdavau skolinga, ar atiduodavau pinigus, ar ne.“
„Mus nuveždavo taip toli, kad nebuvo nei kur eiti, nei galimybės pabėgti. Jokių kitokių variantų, kaip tik mokėti jiems pinigus, mes neturėjom. O iš kai kurių net atimdavo pasus“, – kalbėjo kitas nukentėjėlis Marekas. O Linda dar pridūrė: „Aš jaučiausi siaubingai, bet nieko padaryti negalėjau. Mano paso galiojimo laikas buvo pasibaigęs, tad jokio kito darbo pati susirasti negalėjau. Naujam pasui neturėjau pinigų, nors dirbau 7 dienas per savaitę po 20 valandų. Už tokią katorgą man sumokėdavo vos po 20 svarų per savaitę, tad net maistui man pritrūkdavo. Bet prieštarauti bijojau. Bijojau, kad neįsimestų į automobilį ir nuvežę į mišką neužmuštų. Buvo baisu. Jie visą laiką man grasino.“
Marekas dar pasakojo, kad atlyginimus iš jų atimdavo. Atėmė ir kredito korteles, kuriomis naudodavosi patys. Gyvenimo sąlygos buvo baisios: be karšto vandens, be šildymo. Po darbo nebuvo net kur nusiprausti, o po lietaus – išsidžiovinti rūbus. Namai buvo pilni visokių gyvių.
„Jie pasakė, kad jei kreipsiuosi į policiją, tai mane suras bet kur – Anglijoje ar Latvijoje, – prisiminė Kristina. – Ir vis gąsdindavo.“ Kristina tuo metu buvo nėščia ir tikėjosi, kad bent su ja nebus elgiamasi kaip su verge. Bet ir jos niekas nepasigailėjo.
Apie kokias nors socialines lengvatas net svajoti nebuvo verta. Emigrantai prisiminė, kad kai viena moteris neatėjo į darbą, nes susirgo jos vaikas, jai tuoj pat buvo užrašyta 100 svarų skola.
Verčia dirbti
Vergovė Jungtinėjė Karalystėje nėra tik latvių ar lietuvių problema. Tūkstančiai žmonių patenka į šiuolaikinių vergvaldžių rankas. Jie su savo aukomis elgiasi kaip su gyvuliais ir kai kuriais atvejais savo aukas net ženklina.
Naujausi duomenys rodo, kad nuo tokių nusikaltėlių nukentėjusių žmonių skaičius Didžiojoje Britanijoje padidėjo penktadaliu. Tai skelbia JK spauda.
Statistika rodo, kad į Didžiąją Britaniją prekyba žmonėmis užsiimančių organizuotų nusikaltėlių grupuočių įvežtų žmonių skaičius išaugo 20 proc. Tokios gaujos plečia savo veiklos ratą ir savo aukas ne tik įtraukia į prostituciją ar darbą narkotikų gamybos taškuose, bet ir priverčia dirbti automobilių plovyklose ar rinkti aukas fiktyvioms labdaros organizacijoms.
Kai kuriais atvejais aukos parduodamos už 200 svarų sterlingų ir priverčiamos dirbti grasinant jų šeimoms. Labai dažnai tokios aukos yra iš Rytų Europos šalių atvežami vaikai. Jie verčiami elgetauti, o jų prižiūrėtojai pasisavina jiems mokamas pašalpas.
Suaugusieji yra apgaule, dažnai per įdarbinimo ar pažinčių agentūras įtikinami vykti į Didžiąją Britaniją žadant jiems geresnį gyvenimą. Tačiau tokie žmonės atvykę įtraukiami į prostituciją, priverčiami dirbti kanapių auginimo taškuose ar atokiose fermose.
„Vergovė yra arčiau, nei jūs manote. Tai užmaskuotas sudėtingas nusikaltimas, ir dažnai išnaudojimas yra nematomas“, – teigė Nacionalinės kovos su nusikalstamumu agentūros (NCA) atstovas Liamas Vernonas.
Jo teigimu, kai kuriais atvejais nusikaltėlių gaujos žymi savo aukas ištatuiruodamos skaičius ar simbolius, kad kiti žinotų, jog jie yra jų nuosavybė. „Tai yra ženklinimas, kaip mes ženkliname gyvulius. Kitaip to ir nepavadinčiau. Štai kuo nusikaltėliai laiko tokius žmones. Preke, kurią galima pirkti ir parduoti“, – sakė jis.
JK kovos su prekyba žmonėmis centro atliktas tyrimas rodo, kad praėjusiais metais prekeivių žmonėmis aukomis tapo 2744 žmonės (2012 metais – 2255 žmonės). Nukentėjusieji atvyko iš 86 pasaulio šalių. Daugiausia jų buvo iš Rumunijos ir Lenkijos.
Baisiausia, kad penktadalis – 602 aukos – yra vaikai, kurie buvo įtraukiami į prostituciją, verčiami elgetauti ar tarnauti kieno nors namuose. Beveik visi vaikai, kurie buvo atgabenti į Didžiąją Britaniją ir priversti elgetauti, buvo iš Slovakijos.
Nuteistas lietuvis
Beje, pernai Didžiojoje Britanijoje septyneriems metams kalėjimo buvo nuteistas darbininkus išnaudojęs lietuvis Audrius Morkūnas (40 metų).
Jis, neturėdamas licencijos, samdė žmones dirbti nelegaliai ir juos išnaudojo. Lietuvis taip pat buvo apkaltintas pinigų plovimu bei užpuolimu. Įdarbinimo licencijavimo agentūros vadovo teigimu, jis žiauriai išnaudojo pažeidžiamus darbuotojus ir visa tai buvo gerai apgalvota.
Nelegaliu darbų vadovu A. Morkūnas dirbo nuo 2009-ųjų sausio iki 2012-ųjų rugsėjo. Norvičo mieste Djuko gatvėje esantį garažą vyras naudojo kaip savo veiklos bazę. Iš Lietuvos atvykusius darbininkus jis apgyvendindavo prastomis sąlygomis ir imdavo iš jų mokestį už darbo paieškas bei nuomą.
Policija, surengusi reidą į A. Morkūno garažą, konfiskavo nemažai dokumentų, surado kai kurių darbininkų pasus bei tapatybės korteles.
Teismo metu A. Morkūnas taip pat buvo pripažintas kaltu dėl kūno sužalojimų ir smogiamojo ginklo turėjimo. Pastarieji kaltinimai susiję su 2012 metų gegužės 7-osios incidentu, kai jis su trimis parankiniais užpuolė vieną imigrantą, kuris nemokėjo mokesčių ir buvo jam prasiskolinęs.
Teisme paaiškėjo, kad A. Morkūnas iš mažiausiai 250 žmonių gavo ne mažiau nei 100 000 svarų sterlingų pajamų.
Daug darbininkų pateko į spąstus ir tapo vergais svetimoje aplinkoje. Pats A. Morkūnas tvirtino, kad tik padėdavo savo tėvynainiams įsikurti, pagelbėdavo jiems rasti darbą ir neužsiėmė jokiomis nelegaliomis tarpininkavimo paslaugomis.
Karalienės dėmesys
Mežalso grupuotės teismo metu aiškėja ir dar viena emigrantų gyvenimo pusė. Moterims „vergvaldžiai“ žadėdavo nurašyti skolas, jei jos fiktyviai ištekės. Bet ne visos sutikdavo tekėti ir tuomet nepaklususios buvo gąsdinamos. Joms taip pat dažnai būdavo sakoma, kad bus „kaip Alisai“.
Tad po tokių liudijimų policininkai ir grįžo prie didelį rezonansą sukėlusios Alisos nužudymo bylos.
Merginos kūnas buvo surastas 2012 metų sausio pradžioje pusantro kilometro nuo karališkųjų arklidžių. Toje vietoje karališkosios šeimos nariai dažnai medžioja fazanus ir kurapkas. Kūną surado vietinis gyventojas, kuris toje vietoje vedžiojo savo šunį. O tada buvo pradėtas sudėtingas asmenybės išaiškinimo procesas. Ekspertams buvo nelengva nustatyti asmens tapatybę iš gerokai apirusių palaikų. DNR tyrimai parodė, kad nužudytoji yra Latvijos gyventoja A. Dmitrijeva. Per pirminę apžiūrą kriminalistai ant kūno nerado smurto žymių. Vėliau jau ekspertai pateikė išvadą, kad mergina nužudyta.
Apie tai sužinojo ir karalienė Elžbieta II. Sukrėsta tokio įvykio, ji pareiškė užuojautą A. Dmitrijevos šeimai. Karalienė taip pat pareiškė, kad tuo įvykiu domėsis toliau, ir paprašė policijos informuoti ją apie tyrimą.
Surado automobilį
Norfolko policija kovo mėnesį surado žalios spalvos automobilį „Lexus GS300“ – jis sveikas stovėjo metalo laužo sandėlyje Visbiče. O kaip tik tokiu automobiliu A. Dmitrijeva išvažiavo iš vakarėlio. Policija nustatė, kad tas automobilis priklausė aukai.
Apklausus daugybę liudytojų paaiškėjo, kad iš lemtingojo vakarėlio A. Dmitrijeva tuoj po pusiaunakčio išvažiavo su dviem vyrais. Šie buvo surasti ir apklausti. Abu vyrai patikino, kad jųdviejų pažįstama A. Dmitrijeva sutikusi parvežti juos namo iki Visbičo, čia juodu išlipę, o kur septyniolikmetė nuvažiavusi, nežinantys.
Viskas dėl narkotikų?
Laikraštis „The Daily Mail“ kelė versiją, kad mergina buvo nužudyta, nes važinėdama savo „Lexus“ neva prekiavo narkotikais. Šio laikraščio žurnalistai kalbėjosi su Alisos mama Anžela Dmitrijeva.
„Šioje nelaimėje yra didžiulė mano kaltė, – cituoja laikraštis 34 metų moters žodžius. – Kai aš, ieškodama geresnio darbo ir uždarbio, prieš 3 metus išvažiavau iš Latvijos į Didžiąją Britaniją, šeimą palikau tėvynėje. Dabar supratau, kad reikėjo važiuoti iš karto visiems, nes gyvenimas atskirai mus nutolino vieną nuo kito. Mano vyras kaltina mane, kad aš mečiau šeimą ir palikau vaikus. Iš tikrųjų, Alisos charakteris smarkiai pasikeitė. Ypač po to, kai ji irgi atvažiavo į Angliją. Kartą ji man papasakojo, kad ja domisi policija dėl kažkokios vagystės, nors pati tvirtino, kad joje nedalyvavo.“
A. Dmitrijeva žurnalistams sakė, kad duktė pernai vasarą neva pradėjo vartoti narkotikus, – mat pripratinę draugai.
Šiaip ar taip, žurnalistai motinos žodžiais per daug netikėjo, nes pastaruoju metu ji nesutarė su dukterimi. Motina negyveno su šeima, kuri irgi atsikraustė į Didžiąją Britaniją. Alisa gyveno daugiau pas močiutę ir tėvą, kartu dar gyveno ir jos dešimtmetė sesuo. Taigi, motina galėjo ir nežinoti tikrosios situacijos.
„Paskutinį kartą dukterį mačiau birželio mėnesį, – pripažino A. Dmitrijeva. – Mūsų susitikimas nebuvo labai draugiškas. Ji pasakė, kad jai reikia pinigų, o kai aš jų nedaviau, iškeikė mane ir išėjo.“
Kiti giminaičiai narkotikų versiją neigia ir sako, kad A. Dmitrijeva tikrai nevartojusi jokių kvaišalų. Girdi, ji gerai mokėsi, planavo tęsti mokslus aukštojoje mokykloje. Teisėsaugininkai žurnalistams irgi nepatvirtino narkotikų versijos.
„Pabaltijo mafija“?
Žiniasklaida, tuoj po to, kai Alisa dingo, ėmusi domėtis jos gyvenimu, skelbė, kad A. Dmitrijeva galėjo būti susijusi su vadinamąja Pabaltijo mafija. Anot britų žurnalistų, atvykėlių iš Rytų Europos gaujos įsigali Anglijos miestuose, baugina vietinius ir klastingai prisivilioja tokias kaip A. Dmitrijeva.
Visbičas kadaise garsėjo kaip turtingas miestas, turintis seniausią Anglijoje pradinę mokyklą. Dabar jo centre knibždėte knibžda narkotikų prekeivių, o prie bažnyčios net ir vidury dienos gali pamatyti besivoliojantį girtuoklį ir šalia numestą tuščią butelį su slaviška etikete.
Trečdalis iš 20 000 Visbičo gyventojų – atvykėliai iš Rytų Europos. Jie nuomojasi kuklesnius būstus, o gatvėse skamba skirtingų kalbų maišalynė. Kiekviena atvykėlių bendruomenė – latviai, lietuviai, lenkai, rusai – turi atskiras parduotuves, klubus ir barus.
Laikraščio „The Daily Mail“ žurnalistė aplankė Visbičą po to, kai redakciją užplūdo gyventojų laiškai, kuriuose jie skundėsi grėsmingai išaugusiu nužudymų, išprievartavimų ir ginkluotų užpuolimų skaičiumi. Kaip tik tuo metu policija įvykdė reidą ir per penkias dienas sulaikė 25 asmenis, įtariamus įvairiais nusikaltimais – nuo užpuolimų su peiliais iki namų apiplėšimų. Be to, konfiskuota marihuanos, kurios vertė – 40 000 svarų sterlingų.
Dauguma pavojingų nusikaltimų padaroma per girtus kivirčus arba tarpusavyje kovojant imigrantų gaujoms. Daugelis nusikaltėlių, nuolat keisdami gyvenamąsias vietas, sugeba sėkmingai slapstytis nuo policijos.
Linksma mergina
Latvijos žurnalistai apsilankė Bolderajoje – neturtingame Rygos rajone, kur iki išvykimo į Angliją socialiniame bute gyveno Dmitrijevų šeima. Kaimynai dar gerai juos prisimena.
„Alisa draugavo su mano anūke Daša, – pasakojo viena kaimynė. – Buvo labai graži mergina, todėl turėjo daug gerbėjų. Tik kas antras jos žodis buvo rusiškas keiksmažodis. Ji visuomet sugebėdavo apsiginti ir nesileisdavo skriaudžiama.“ Anot kaimynės, A. Dmitrijeva mokėsi gerai. Mokslai jai sekėsi, tad pamokas praleidinėdavusi gan dažnai. Išvažiavo į užsienį nebaigusi vidurinės. Dėl to, girdi, kalta ir šeima – pirmiausia visus palikusi išvažiavo motina, paskui uždarbiauti išvyko ir tėvas. Jis po kurio laiko į Angliją išsivežė savo motiną ir dukras. Kadangi tėvai gyveno atskirai, A. Dmitrijeva taip ir mėtėsi nuo vieno pas kitą.
Vieni sako, kad Didžiojoje Britanijoje A. Dmitrijeva ėmusi praleidinėti pamokas, o baigiamuosius egzaminus išlaikiusi tik todėl, kad močiutė pažadėjusi dovaną.
Kai kurių draugų pasakojimu, mergina vis dėlto vartojusi narkotikus. Sakoma, kad ji nuolat prašinėdavusi šeimos narių pinigų, be to, pardavusi beveik visus savo pačios daiktus, kad galėtų nusipirkti narkotikų. Iš pradžių A. Dmitrijeva neva pirko kvaišalus iš vietinio prekeivio, kuris pardavinėjo juos paaugliams. Maždaug po metų ji pradėjo traukiniu nuolat važinėti į Londoną – ten pirkdavo narkotikus iš lietuvio, vadinamo Dainiuku. „Ji buvo daug įsiskolinusi tam Dainiukui, – pasakojo vienas Alisos draugas. – Kai ji pradingo, jos skola siekė 15 000 svarų.“ Kita draugė, taip pat atvykėlė iš Latvijos, pridūrė: „Ji norėdavo marihuanos, amfetamino arba ketamino, bet negalėdavo iškart susimokėti.“ Šie pašnekovai nesutiko atskleisti savo vardų, baimindamiesi, kad su jais bus susidorota.
Anglijos policija, iki šiol neištyrusi merginos nužudymo, dabar turi progą reabilituotis. Policininkai tiria versiją, kad su mergina galėjo susidoroti Mežalso grupuotė. Septyniolikmetė nebuvo iš tokių, kurias būtų galima paversti vergėmis, ir banditams tai galėjo nepatikti.
Žana KAPUSTINA
