• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Emigracija ir skurdas iš Lietuvos žemėlapio tiesiog šluote šluoja regionus. Net didesniuose miestuose jau uždarytos mokyklos, kaimai dėl paskutinio kultūros spindulio kovoja sunkiai suvokiamom priemonėm – kai mokykloje lieka vos 30–40 vaikų, jos gaivinamos dirbtinai – verčiamos med. punkto, kultūros centro ir darželių junginiais. Tačiau tai tik ,,priešmirtinis’’ mokyklų gaivinimas – vaikų regionuose mažėja dešimtimis kartų – šeimos emigruoja jau kartu su pensininkais tėvais.

Emigracija ir skurdas iš Lietuvos žemėlapio tiesiog šluote šluoja regionus. Net didesniuose miestuose jau uždarytos mokyklos, kaimai dėl paskutinio kultūros spindulio kovoja sunkiai suvokiamom priemonėm – kai mokykloje lieka vos 30–40 vaikų, jos gaivinamos dirbtinai – verčiamos med. punkto, kultūros centro ir darželių junginiais. Tačiau tai tik ,,priešmirtinis’’ mokyklų gaivinimas – vaikų regionuose mažėja dešimtimis kartų – šeimos emigruoja jau kartu su pensininkais tėvais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kol politikai svarsto, kas sustabdys emigraciją, nuo skurdo bėgančių lietuvių elgesys jau tampa panašus į evakuaciją. Reportaže matosi, kaip dabar atrodo dar neseniai klestėjęs didokas kaimas Šiaulių rajone. Viena prekeivė turgelyje ir begriūvantys kažkada linksmai ūžę kultūros rūmai – nebėra kam linksmintis. Emigracijos pasekmes jau pajuto net mokykla.

REKLAMA

„Daugiausia mokinių buvo 164. Šiai dienai jų 47, su darželinukais, su priešmokykline grupe, kurioje ugdoma 10 vaikučių“, – sako Verbūnų mokyklos direktorė Rasa Jurgaitienė

Vietos valdžia dar neuždarė mokyklos, mat bendruomenė stojo mūru. Mokyklą gelbėja ją paversdami kažkokiu nauju dariniu – kultūros centru, med. punktu, darželiu. Tai agonija, mat nebelieka vyresnių mokinių.

REKLAMA
REKLAMA

O yra va taip. Trys pirmokai klasėje. Tai kam tas baseinas kaime – jis jau baigia sugriūti. Nuo kitų metų nebelieka net devintokų.

„Sunyksim, nes tokia bendra politika, bendras požiūris, liūdina, požiūris į patį žmogų“, – prideda R. Jurgaitienė.

O požiūris į žmogų toks – alga apie 330 eurų. Tai dar likę jau dairosi, kur išvažiavus. Verbūnų mokykloje dar klega kelios dešimtys mokinių. Į tėvynę nesiruošia grįžti čia užaugęs jaunimas. Tėvui pasakė – nepirk anūkui kuprinės, Lietuvoje už tavo algą ji neįperkama, geriau Anglijoj nupirksim.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mano sūnus 14 metų kaip gyvena Anglijoje, sukūrė šeimą, jis labai norėtų grįžti, kadangi anūkas jau turėtų sekančiais metais eit į 1 klasę. – Tai kodėl negrįžta? – Gerbiama ponia, ar už 330 gali jauna šeima pragyvent, kai du vaikai ir dar nėra jokio darbo‘‘, – sako Verbūnų gyventojas Jonas. Juokas pro ašaras – pagrindinė mokykla, kad nenumirtų, mokys senjorus, taip dar kelerius metus pravegetuos.

REKLAMA

Bet emigrantai vis rečiau remia čia likusius pensininkus. Juos pigiau išsivežti. Tai, kaip sakoma, paskutiniam išvykstančiam beliks išjungti šviesą Verbūnų mokykloje, o gal net ir visoje gyvenvietėje.

Net Šiauliuose – ketvirtame pagal dydį šalies mieste emigracijos banga jau nušlavė ne vieną mokyklą. Mat svetur pašalpa už lietuvišką algą didesnė, o ir darbo Lietuvoje, nebent sostinėje yra, tačiau šiurpina būsto kainos.

Išsamiau žiūrėkite TV3 žinių reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų