Iš Šiaulių per praėjusius metus emigravo daugiau nei 2 tūkstančiai miestiečių. Emigrantų, palyginti su 2011 metais, sumažėjo tūkstančiu. Bet svetur toliau traukia jauni žmonės – dėl mokslų ar didesnio uždarbio.
Antplūdžio nebėra
Šiaulių miesto savivaldybės priimamajame vakar tik pradėjus priiminėti gyventojus dėl gyvenamosios vietos deklaravimo būriavosi apie penkiolika miestiečių. Bet tik viena mergina sakė atėjusi deklaruoti išvykimo į užsienį.
„Kas galėjo, jau išvažiavo“, – siūlė nesistebėti vienas iš laukiančiųjų eilėje.
Inga, baigusi bakalauro studijas, išvažiuoja į Italiją studijuoti magistrantūroje. Dvejus metus mokysis turizmo vadybos. Kaune baigė politikos mokslus, pagal mainų programą studijavo Lenkijoje.
„Mokytis galima ir Lietuvoje, ir užsienyje, bet ten daugiau tarptautinių veiklų“, – lygino Inga.
Ar grįš į Lietuvą po magistro studijų?
„Kodėl ne, jeigu čia bus perspektyvų, – sakė mergina. – Norėčiau dirbti Kaune.“
Išvažiuos užsidirbti
Jūratė ir Tomas Petrėčiai į Savivaldybę atėjo tvarkyti močiutės įsiregistravimo Šiauliuose reikalų. Jauna pora neslepia, jog patys greitai ketina išvažiuoti į Vokietiją.
Jūratė jau yra ragavusi gyvenimo svetur – studijavo pagal mainų programą Portugalijoje.
„Man būtų kančia gyventi kitur – niekada iš Lietuvos nevažiuočiau ir ne iš džiaugsmo važiuoju, – sako Jūratė. – Bet čia mums nelabai sekasi.“
Baigusi mokslus Kūno kultūros akademijoje Jūratė darbo negavo. Tomas darbą turi, bet gauna tik minimumą.
Iki 1000 litų pakeltas minimalus atlyginimas, anot Tomo, nėra išeitis: „Vien šildymui kiek turi atiduoti.“
Kiek reikėtų uždirbti, kad oriai gyventum?
„Jeigu abu gautume bent po tūkstantį litų į rankas, išgyventume, – svarsto Jūratė. – Bet neturime būsto ir susitaupyti jam niekaip neišeitų. Kiek dirbau, niekada nesu gavusi nė pusantro tūkstančio litų. Todėl ir planuojame išvažiuoti užsidirbti, kol vaikelį auginu. Visi trys važiuosime.“
Srautai mažėja
Vakar iki darbo dienos pabaigos registracijos reikalus miesto Savivaldybėje tvarkė keturios dešimtys gyventojų, tik penki deklaravo išvykimą į užsienį.
Diana Baronienė, Savivaldybės Kanceliarijos Asmenų aptarnavimo poskyrio vyresnioji specialistė, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog ir be statistikos pastebi, kad emigracijos srautai ėmė mažėti.
Tik ir toliau daugiausia išvažiuoja 18–25 metų jaunimas ir jaunos šeimos. Važiuoja mokytis arba išvažiuoja po studijų, nes čia negauna darbo.
„Esame dar pastebėję, jog daugelis grįžusiųjų deklaruoja gyvenamąją vietą, kad susitvarkytų įvairius dokumentus, – sakė specialistė. – Pavyzdžiui, vairuotojo teisėms, pašalpoms gimus kūdikiui gauti ar kūdikio asmens dokumentus. O susitvarkę vėl deklaruoja išvykimą iš šalies. Tik nedidelis procentas lieka vėl čia nuolat gyventi.“
Per 2012 metus iš Šiaulių emigravo 2064 gyventojai. Šie Savivaldybės duomenys yra pirminiai.
Statistikos departamentas kol kas skelbia tik 2011 metų duomenis. Pagal juos tais metais iš Šiaulių miesto emigravo 3022 gyventojai. O emigracijos pikas buvo 2010 metais. Tada iš Šiaulių į užsienį išvyko 5136 gyventojai.
Statistikos departamentas kol kas yra suskaičiavęs tik 2011 metų emigracijos rodiklius pagal apskritis. Jie rodo, jog šalyje Šiaulių apskritis pirmavo pagal emigracijos rodiklius. 1000 gyventojų teko 23,6 emigranto, o šalyje vidutiniškai – 17,8 emigranto. Kaimyninėje Panevėžio apskrityje šis rodiklis buvo mažiausias – 14,3.
