Vaikų teises ginančios institucijos pastaruoju metu sulaukia vis daugiau skundų dėl to, kad po skyrybų buvę sutuoktiniai išsiveža vaikus į užsienį, o likę Lietuvoje tėvai arba motinos netenka galimybės matytis su savo atžalomis.
Į tokią situaciją patekęs klaipėdietis Artūras Borskis ne tik prarado galimybę matyti savo sūnų, bet dar gavo ir teisėsaugininkų antausį. Tauragės rajono apylinkės prokuratūra atsisakė kelti baudžiamąją bylą buvusiai Artūro Borskio draugei, jo sūnaus motinai, kuri nevykdė Dublino teismų sprendimų ir išsivežė sūnų į užsienį to nesuderinusi su vaiko tėvu.
Nuo praėjusių metų kovo penkiamečio sūnaus nematęs Artūras, naujuosius metus pasitiko su sūnaus nuotraukų albumu. Paskambinti berniukui ir jį pasveikinti su šventėmis vyriškis neturėjo galimybės - nuo jo sūnus slepiamas.
"Neketinu pasiduoti, turiu tik vieną vaiką ir noriu matyti, kaip jis auga, bendrauti su juo", - atviravo sielvartaujantis vyras.
Tokių kaip jis Lietuvoje jau galima skaičiuoti dešimtimis. Vien pernai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga sulaukė 11 skundų. Juos parašę tėvai prašo pagalbos nustatant, kur tiksliai yra jų vaikai, po skyrybų išvežti į užsienį.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pastebėjo, kad kasmet tokių atvejų tik daugėja, o sugrąžinti vaikus iš užsienio šalių yra ypač sudėtinga.
Patikėjo moters ašaromis
A. Borskio istorija puikiai tiktų romano siužetui. Išsiskyrusi pora net pusantrų metų mynė teismų slenksčius, nes taikiai susitarti dėl sūnaus patys nesugebėjo. Nesugeba ir dabar.
Artūro žodžiais, berniuko Dominyko motina buvusi jo draugė Viktorija darė ir daro viską, kad vaikas kuo greičiau užmirštų tikrąjį tėvą. Moteris ištekėjo ir mano, kad sūnus turi naują tėvą. Dar gyvendama Lietuvoje ji ribojo galimybes Artūrui bendrauti su savo vaiku. Tą darė ir išvykusi gyventi į Airiją.
A. Borskis dėl teisės matytis su vaiku laimėjo jau ne vieną bylą tiek Lietuvoje, tiek Airijos sostinėje Dubline, kur gyvena jo buvusi draugė su sūnumi. Trumpam moteris su mažamečiu buvo sugrįžusi, tačiau netrukus paaiškėjo, kad ji vėl išvyko uždarbiauti į užsienį.
Tauragės rajono apylinkės teismas nustatė, kad klaipėdietis gali tris kartus per metus po savaitę ir vieną vasaros mėnesį parsivežti Dominyką iš Dublino į Klaipėdą.
Artūras ne kartą prašė Viktorijos internetu atsiųsti sūnaus nuotraukų, leisti su juo pasikalbėti telefonu. Moteris esą nesutiko.
Dublino teismas, į kurį klaipėdietis kreipėsi, leido jam per savaitę su sūnumi bendrauti vos keturias valandas, tačiau mama, Artūro žodžiais, ir toliau jį ignoruoja.
"Verkė teisme, dievagojosi, kad netrukdys mums bendrauti. Patikėjau, o ji mane apgavo. Ir taip elgėsi ne kartą", - teigė vyras.
Antausis Lietuvoje
Neišmanydamas, kaip pasiekti Dominyką, nes Airijoje motina ir toliau jį slepia nuo tikro tėvo, Artūras dar kartą kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierę R. Šalaševičiūtę. Kontrolierė ir vėl pasiūlė kreiptis į teismą Lietuvoje, nes Airijos teismai pripažino, kad lietuvė turi grąžinti vaiką į jo kilmės šalį. Tyrę bylą airių pareigūnai pagal Hagos konvenciją Dominyko išvežimą įvertino kaip vaiko pagrobimą.
"Anot Šalaševičiūtės, Lietuvoje šiai moteriai turėtų būti iškelta baudžiamoji bylą už Airijos teismų sprendimų nevykdymą. Kreipiausi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą. Ši mano prašymą persiuntė į Tauragę, kur gyveno buvusi mano draugė su sūnumi. Prieš naujus metus gavau atsakymą, kad prašymo nenagrinės ir bylos nekels, nes Viktorija išsiveždama vaiką nusikaltimo jokio nepadarė", - apie šokiravusią žinią pasakojo A. Borskis.
Šį sprendimą naujųjų išvakarėse jis apskundė vyriausiajam Tauragės rajono apylinkės prokurorui. Jei sulauks neigiamo atsakymo, žada nepasiduoti. Įskaudintas vyras tikino nepagailėsiąs paskutinių pinigų ir su advokato pagalba sieksiąs, jog sūnaus gyvenamąją vietą teismas numatytų pas jį.
Grobimų daugėja
Pernai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga sulaukė 11 skundų dėl į užsienį išvežtų nepilnamečių. Panašiai tiek pat paklausimų, kaip elgtis tokiais atvejais tėvams, be kurių žinios vaikai buvo išvežti, įstaiga sulaukė ir savo internetinėje svetainėje.
"Ši problema labai paaštrėjo. Parvežti vaikus arba nustatyti bendravimo, pasimatymų tvarką, jei tėvai nesugeba susitarti gražiuoju, tikrai sudėtinga. 1980 metais yra patvirtinta konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civiliniu aspektu, yra Hagos konvencija. Jei tėvai nesugeba susitarti ir emigruoja kartu išsiveždami nepilnamečius, tuomet teismai, į kuriuos kreipiamasi, gali nustatyti vaiko pagrobimo faktą", - kalbėjo R. Šalaševičiūtė.
Komentuodama A. Borskio istoriją ji akcentavo, kad Lietuvoje tėvai buvo susitarę dėl klaipėdiečio bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau mama savo žodžio nesilaikė. Už teismo sprendimų nesilaikymą yra numatoma baudžiamoji atsakomybė, tačiau pats A. Borskis turėjo kreiptis į prokuratūrą, nes kontrolieriaus įstaiga to daryti neturinti teisės.
"Ne pirmas kartas, kai dėl tų pačių priežasčių teisėsaugininkai atsisako kelti baudžiamąsias bylas. Kodėl taip yra? Galbūt tam įtakos turi prioritetų paskirstymas. Kadangi dabar visiems aktualiausiomis tapo pedofilijos bylos, ko gero, pagrindinės teisėsaugininkų pajėgos yra metamos būtent šių bylų tyrimui, o visa kita atidedama", - svarstė pokalbininkė.
Iš keršto arba iš meilės
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAT) direktorė Odeta Tarvydienė kalbėjo, jog lietuviškųjų "rinau" istorijų daugėja. Tokią išvadą ji daro apskaičiavusi, kad pernai tarnyba sprendė 17 tokių bylų, 2008-aisiais - 22.
Būtent iš šios įstaigos tėvai galėtų tikėtis realiausios pagalbos parsivežant vaikus iš užsienio, nes pagal dabar galiojančią tvarką, tėvas arba mama turi parašyti prašymą šiai tarnybai, kuri ir privalo užtikrinti pagalbą.
"Prašymą dėl vaiko grąžinimo galima pateikti mums arba tiesiogiai tos valstybės, kurioje yra vaikas, teismui. Prašymai ir pridedami dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba, prie jų pridedamas vertimas į oficialią tos valstybės kalbą. Galimas vertimas į prancūzų arba anglų kalbas. Prašymo formos yra pateiktos mūsų internetiniame puslapyje", - formalumus vardijo O. Tarvydienė.
Jos žodžiais, tiriant skundus į viešumą iškyla visas purvas. Vaikus į užsienį dažniausiai išsiveža moterys. Lietuvės motinos, kaip, beje, ir klaipėdietė Inga Rinau, esą yra įsitikinusios, kad savo vaikus be suderinimo su tėvu gali vežtis bet kur ir bet kada. O. Tarvydienės teigimu, toks elgesys - didžiulė klaida, ypač jei prieš tai dėl vaiko buvę sutuoktiniai jau yra mynę teismų slenksčius. Kaip gali baigtis tokios istorijos, rodo Rinau byla.
"Yra ir kitokių dalykų. Pavyzdžiui, išsiaiškiname, kad tėvas visiškai neketina bendrauti su savo vaiku, tačiau siekia jį susigrąžinti, nes kerštauja arba vis dar myli tą moterį. Būna, jog sužinome, kad Lietuvoje jis savo vaiko nė akyse matyti nenorėjo, slapstėsi, nemokėjo vaiko išlaikymo pinigų arba net mušė savo šeimos narius, o štai sužinojęs, kad motina su vaiku emigravo, įsiuto ir nutarė pamokyti - kreipėsi į mus.
Jeigu visi dokumentai pateikiami tvarkingi ir atitinka reikalavimus, nepadėti neturime teisės. Tačiau jeigu turime informacijos apie galimą piktnaudžiavimą, atkreipiame tos valstybės, kurioje yra vaikas, centrinės institucijos dėmesį. Tėvams nesusitarus taikiai, galutinį sprendimą dėl vaiko grąžinimo priima teismas. Būtent jis ir vertina, ar prašantis tėvas arba mama realiai naudojosi savo, kaip tėvo, teisėmis, kol vaikas gyveno toje pačioje valstybėje", - dėstė O. Tarvydienė.
Anot jos, teismas neprivalo nurodyti grąžinti vaiką, jei asmuo, įstaiga ar organizacija, kuri prieštarauja, kad vaikas būtų grąžintas, įrodo, jog pareiškėjas vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas.
Neigiamas sprendimas gali būti priimtas ir tuo atveju, jei yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba jis paklius į kitą netoleruotiną situaciją.
"Tačiau ir teismai - ne visagaliai. Jų sprendimų tenka ilgai laukti. Nepaisant to, Lietuvoje šių bylų skaičius auga. Manau, kad prie šio reiškinio prisidėjo ir Rinau istorija. Žinokite, kai tenka dalyvauti tarptautinėse konferencijose ar seminaruose užsienio šalyse, užsieniečiai, išgirdę apie Lietuvą, dažnai mini Rinau, ir pasakoja, jog Europoje poros konfliktas ir jo baigtis sulaukė didelio atgarsio", - kalbėjo VVTAT direktorė.
"Motina teismų sprendimų nepažeidė"
Jonas TYLERTAS, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras:
Nusprendžiau baudžiamosios bylos minimu atveju nekelti, nes Tauragės teismas neuždraudė tai moteriai išvažiuoti į užsienį ir išsivežti su savimi sūnų. Teismas neįpareigojo moters, kad ši prieš išvažiuodama atsiklaustų A. Borskio leidimo. Aš vadovaujuosi teismo sprendimu. Kadangi moteriai su vaiku išvykti neuždrausta, kodėl turėtume kelti bylą? Teismai, o jų Tauragėje buvo du, nurodė, kaip ir kada A. Borskis gali bendrauti su sūnumi, bet gyvenamoji vaiko vieta yra nustatyta su mama. Kodėl tėvas nevyksta į Airiją? Aš savo rašte tą minėjau, juk jis turi tokią galimybę. Sakote, kad ji neleidžia bendrauti? O kodėl? Nesakyčiau, kad ji neleidžia. Aš sakyčiau, kad Borskis neranda tinkamo momento pasimatyti su sūnumi. Kodėl neišeina prisiskambinti į Airiją, nežinau, pavyzdžiui, aš taip pat negaliu į šią šalį prisiskambinti. Sakote, Borskis apskundė sprendimą? Manau, kad jis nieko nelaimės, nes mama teismų sprendimus vykdo.
"Bylos - sudėtingos"
Gražina AURYLIENĖ, Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja:
Atvejų, kai vienas iš tėvų nesuderinęs su antrają puse, išsivežė vaiką į kitą šalį, uostamiestyje nėra daug. Pernai tokių mieste turėjome 3-4. Visi jie nagrinėjami teismuose. Bylos labai sudėtingos. Teismus pasiekę ginčai dėl vaikų visuomet yra aršūs, o procesai ilgi, nes dažniausiai buvę sutuoktiniai eina iki galo - pasiekia aukščiausios instancijos teismus.
Vaida JUTKONĖ
