Tropiniai karščiai iš Lietuvos nesitraukė daugiau kaip mėnesį. Termometrai rodė 30 laipsnių ir didesnį karštį, o rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį dirvožemio paviršius siekė 42--48, o kai kur ir 56 laipsnius. Profesorius Arūnas Bukantis sako, kad ši vasara parodė, jog klimatas darosi ekstremalesnis. Klimatologė Audronė Galvinaitė prognozuoja, jog keičiantis orams pamatysime, ko nesame matę, pavyzdžiui, Šiaulių vandens telkiniuose plaukiojančias piranijas. Jų Lenkijoje jau yra.
Žemiau 30 laipsnių nebuvo
Odeta Strumskienė, Šiaulių meteorologijos stoties stebėtoja, palygino: pernai liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 18,2 laipsnio, o šią liepą pakilo 3,4 laipsnio.
„Šiemet vasara išskirtinai karšta. Pernai liepą buvo atskiros karščio bangos“,— sakė stebėtoja. Šiemet liepa buvo šilčiausia per dešimtmetį, termometro stulpelis pakildavo iki 31 laipsnio, o 24 dieną pasiekė 32,1 laipsnio. Rugpjūčio 16-ąją karštis šoktelėjo iki 32,7 laipsnio. Karščiausia temperatūra fiksuota 2006-aisiais — kone 35 laipsniai. Iki 32 laipsnių oras įkaito Naujojoje Akmenėje ir Radviliškio rajone.
Netrūko Šiauliuose ir lietaus, o liepos 23 dieną maždaug per vieną valandą iškrito 48 milimetrai kritulių. Tiek kartais neprilyja per visą mėnesį.
Ar karščiai dar nesitrauks?
„Sunku prognozuoti. Sakykime, kad nebebus — nebegąsdinkime žmonių. Nors ką gali žinoti, kokios bobų vasarą sulauksime? Bet per artimiausias tris paras dienomis oras įšils iki 17— 26 laipsnių, naktimis atvės iki 9--17 laipsnių. Škvalo neprognozuojama, tik vakarų-pietvakarių vėjo gūsiai gali siekti 7-12 metrų per sekundę. Naktimis vietomis palis“, — artimiausių dienų orus prognozavo O. Strumskienė.
„Ruduo bus rudenį“
Ar tikėtis iš praeinančios vasaros naujos tropinio karščio bangos ir koks bus artėjantis ruduo, paklausėme Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos, dr. Audronės Galvonaitės.
„Sugrįžkite į lietuvišką besibaigiančią vasarą ir baikite apie tuos tropikus. Besibaigianti vasara yra tikrai lietuviška“, — žvaliai atsakė klimatologė.
Rudens ženklų yra: paukščiai pradeda būriuotis ir derinti maršrutus, kur trauks rudenį.
„Tačiau rudeniniai procesai nesusiformavo ir daryti ilgalaikes prognozes, yra tas pats, kaip užsiiminėti chiromantija. Labai norėtųsi, kad ruduo būtų lietuviškas ir nesujauktas“, — sakė A. Galvonaitė.
Kalbėdama apie ilgalaikes prognozes ji palygino: visai ne tokia tropinė turėjo būti vasara, tačiau virš Rusijos stovėjo anticiklonas — Europa skendo, Rusija degė, o Lietuva buvo viduryje kaip takoskyra.
Klimato pokyčiai grasina naujais gyviais
Paklausta, kas darosi su mūsų klimatu, A. Galvonaitė aiškino: „Klimato kaita vyksta ir ateityje kalbėsime apie nenormalias vasaras, rudenis, žiemas ir neįmanomus pokyčius“.
Klimatas šyla nuo 1970 metų ir, jei tikėtume Tarpvalstybinės klimato kaitos grupės prognozėmis, iki 2100 metų vidutinė metinė oro temperatūra gali pakilti nuo dviejų ir net iki šešių laipsnių.
Ir Lietuvoje vidutinė metinė oro temperatūra vieną kartą jau buvo pakilusi 2,1 laipsnio. Ką reiškia klimato atšilimas, A. Galvonaitė pradėjo nuo paprasto pavyzdžio: lietuviai jau pradėjo dėvėti skrybėles ir vaikščioti su vandens buteliukais.
Tropinio klimato požymis yra ir žydinčios upės ir dumbliais nuklota jūros pakrantė.
„Pamatysime naujus netikusius vabalus, parazitus. Ant krūmų jau atsiranda tropinis amaras. Lenkijos upėse pastebėtos Amazonės gyventojos — piranijos. Jų yra Ukrainoje ir penkiose vietose Rusijoje. Nenustebkite, jei upėse prie Šiaulių jos irgi plaukios. O juk piranijos buvo akvariuminės žuvys. Bet jas kažkas išplatino ir joms mūsų klimatas patiko. Arba Baltijos jūroje žvalgosi iš tropikų atplaukę silkiniai rykliai, kardžuvės. Patiko mūsų klimatas arba kūnai“, — šmaikštavo klimatologė.
Pasak klimatologės, jei rykliams ir žuvims trūksta maisto, iš pietų į šiaurę trauks ir žmonės, nes jiems darosi per karšta ir dėl plintančių dykumų trūksta maisto. „Turėsime šiek tiek pasislinkti“, — prognozavo A. Galvonaitė.
Ekstremalūs reiškiniai kartosis dažniau
— Kaip paaiškinti, kas pastaruoju metu vyksta gamtoje: Lietuvoje karšta tropinė vasara, dažnos perkūnijos, škvalai, net tornadas. Ar tai ateityje kartosis? — klausėme Arūno Bukančio, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, profesoriaus.
— Ši vasara parodė, kad klimatas darosi ekstremalesnis. Hidrometeorologinės anomalijos — potvyniai, sausros, audros, šalčiai, karščiai, stiprūs krituliai, lyginant su XX amžiaus viduriu, išaugo keturis kartus. Jos neša materialinius nuostolius, pareikalauja žmonių aukų.
Vasara buvo neįprastai karšta. Tai lėmė atmosferos cirkuliacija — ilgalaikiai anticiklonai. Į Lietuvą plūdo oro masės iš Šiaurės Afrikos, į Rusiją — iš centrinės Azijos, į Europą — iš Šiaurės Vakarų.
— Kodėl tai vyksta?
— Tai yra susiję su situacija Šiaurės pusrutulyje. Žymus atšilimas Arktyje sudaro sąlygas įsivyrauti meridianiniams procesams troposferoje.
— Belieka laukti taifūnų, tropinių uraganų?
— Tokių reiškinių nebus, nes jie būdingi tropikų juostai, o pas mus vyrauja vidutinių platumų ciklonai. Bet per juos vėjo greitis gali pasiekti uraganinį, daugiau kaip 30 metrų per sekundę.
— Kokios laukti žiemos?
— Praėjusi žiema buvo šalta. Bet ne pagal vieną žiemą ar vasarą reikia spręsti apie klimato kaitą. Žiemos irgi šyla sparčiai, dabar jos šiltesnės 1— 2 laipsniais lyginant su XX amžiaus viduriu. Bet žiemų pasitaikys ir šaltų, nes mūsų geografinė padėtis yra arti arktinių platumų, todėl galimo šalto arktinio oro įsiveržimai.
— Kaip su klimato pokyčiais bus ateityje?
— Šylant klimatui, ekstremalūs orų reiškiniai kartosis vis dažniau. Keičiasi ir atmosferos reiškinių laikas, potvyniai būna ne tik pavasarį, bet ir prieš Naujuosius metus ar po jų, perkūnijos jau griaudi ankstyvą pavasarį ar net žiemą, vis dažniau kartojasi sausros ir kaitra.
— Yra įvairių prognozių, kaip keisis vidutinė metinė oro temperatūra. Esate minėjęs, kad iki 2030-ųjų Lietuvos vidutinė temperatūra turėtų pakilti vienu laipsniu ir siekti apie 8 laipsnius šilumos.
— Klimato scenarijai kuriami remiantis matematiniais ir fiziniais skaičiavimais. Temperatūra kils. Iki XXI amžiaus pabaigos vidutinė oro temperatūra kils 4 laipsniais, o iki 2030-ųjų — 1— 1,5 laipsnio.
Toks kilimo greitis yra didelis ir tokių tempų nėra buvę. Ir analogų neturintis temperatūros kilimo greitis verčia ieškoti prisitaikymo priemonių — ūkinių, ekonominių, socialinių. Tai svarbu ir žmonėms, ir politikams, kuriantiems ekonominius planus ir vizijas.
Pagrindinis šylančio klimato kaltininkas yra žmogus ir jo į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą stiprinančios dujos.
Prie klimato kaitos teks taikytis
— Ką daryti žmogui?
— Mažinti oro taršą, renovuoti daugiabučius namus, kad mažėtų kuro sąnaudos, naudoti buitinius prietaisus, naudojančius mažiau energijos, plėtoti alternatyvių kuro ir energijos šaltinių sektorių.
— Bet tai užims daug laiko...
— Tai nėra greitai įgyvendinamas uždavinys. Vienos priemonės priklauso nuo namų ūkio (žmonių), kitos daromos savivaldybių ir valstybiniu mastu. Svarbu, kad jos įgautų politinį ir ekonominį svorį. Reikės ir laiko žmonių sąmonei pasikeisti. Bet tai jau vyksta. Pavyzdžiui, vėjo jėgaines gaminančios įmonės turi užsakymų keleriems metams į priekį.
— Kaip prie šylančio klimato prisitaikyti žemės ūkiui?
— Kiekvienas daržoves auginantis ūkininkas žino, jog laukuose reikia ne tik drėkinimo, bet ir laistymo sistemos. Auginantys grūdines kultūras turėtų sėti naujas veisles, atsparias sausroms, kurios subręstų per trumpesnį laiką, pasidomėti, kas auginama pietiniuose kraštuose.
Iš pietų skverbsis ir nauji kenkėjai, tad reikia galvoti apie naują agrochemiją, naujovišką tręšimo ciklą.
Ši vasara parodė, kad keičiasi ir gyvulių laikymo sąlygos, tvartuose reikia gero vėdinimo ir į jį reikia investuoti.
— Iš kur paimti pinigų?
— Paskaičiuoti galimus nuostolius ir investicijas. Jei nuostoliai didesni už įdėjimus, aritmetika paprasta.
— Kaip prisitaikyti žmonėms?
— Projektuojant naujus statinius reikia numatyti efektyvias vėdinimo ir kondicionavimo sistemas. Galima keisti gyvenimo būdą ir darbo režimą. Jei nebūtina, nedirbti vidurdienį, o darbus nuveikti anksti ryte. Ieškoti kitų poilsio formų, nei vidurdienį gulėti paplūdimyje ir laukti šilumos smūgio. Atostogauti ne vidurvasarį, o žiemą, o jei atostogaujama vasarą, važiuoti ne į Viduržiemio jūros kraštus, o į 1--1,5 kilometro aukštyje esančius kalnų kurortus.
Angelė MOCKUTĖ
