Šiuo metu Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pavaldus Ugdymo plėtotės centras vykdo penkis 21 mln. eurų vertės projektus, kasmet iš viso atlieka apie 700 pirkimų.
Dalį projektų pirkimų kai kurie centro tarnautojai imituoja – patys suranda ekspertus, o šiuos vėliau „pakiša“ po bendrovėmis, kurios ir laimi pirkimus. Kai kurie pirkimų laimėtojai neturi nė vieno darbuotojo, o kai kurie – jokių sąsajų su švietimo sritimi.
Apie tai BNS liudijo keli kalbinti švietimo ekspertai, besipiktinę įsigalėjusia „įžūlia savivale“ švietimo srityje, tačiau sutikę kalbėti tik su anonimiškumo sąlyga.
„Nieko nežinau apie įmonę, kuri mane „pasamdė“, žinau tiek, kad viską organizavo, derino ir ekspertus rinko Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojas Ričardas Totoraitis“, – pasakojo vieno universiteto lektorius, dalyvavęs centro projekte.
Būtent R. Totoraitį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nuo pirmadienio paskyrė laikinuoju Ugdymo plėtotės centro vadovu vietoj atleisto G. Vaidelio.
„Pastaruoju metu ŠMM vadovybė nėra gavusi informacijos apie galimai neskaidrius pavaldžių įstaigų pirkimus, nesame gavę signalų ir dėl R. Totoraičio veiklos. Nusiskundimų dėl pavaldžių įstaigų galimai netinkamai atliekamų pirkimų gauta anksčiau, kiekvienas signalas tikrinamas ir tiriamas bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba, projektus administruojančia Europos socialinio fondo agentūra“, – teigiama ŠMM atsakyme BNS.
„Jei mes padėtume surašyti (pirkimų) pasiūlymus, tai turbūt aš jau sėdėčiau Lukiškėse. Aš 20 metų Švietimo ministerijoje...(...) Nepradedame gi ateidami ryte į darbą ir galvojame, kaip čia mums pasukčiauti ir vakare sugalvojame kaip kokią nors įmonę įkišti. Šiais viešumo laikais dar tiek sveiko proto nepraradome“, - BNS tvirtino Ugdymo plėtotės centro vairą perėmęs R. Totoraitis.
Ministerija ėmėsi audito, vertins ir STT
ŠMM paskelbė šį trečiadienį pradėsianti jai pavaldaus Ugdymo plėtotės centro auditą. Šį pranešimą ministerija išplatino po pirmadienį pateiktų BNS klausimų apie centro ir jos vadovų veiklą.
„Švietimo ir mokslo ministerijos auditoriai patikrins Ugdymo plėtotės centro vykdytus 2017–2018 metų viešuosius pirkimus, siekdami įsitikinti, ar viešieji pirkimai vykdyti tinkamai ir skaidriai, laikantis Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų. Šis patikrinimas pradedamas, Viešųjų pirkimų tarnybai išsakius pastabų dėl centro vykdyto konkurso pirkti ugdymo programų rengimo paslaugas“, – nurodo ministerija.
Auditą žadama atlikti per mėnesį, bus tikrinamas ir finansų bei turto valdymas.
Prieš kelias savaites ministrė J. Petrauskienė atleido centro vadovą G. Vaidelį po to, kai švietimo bendruomenė pasipiktino 1,3 mln. eurų vertės ugdymo programų atnaujinimo pirkimo organizavimu.
Pats pirkimas sustabdytas. Nors Ugdymo plėtotės centro vadovas aiškino, kad pirkimas glaudžiai derintas su ŠMM, o pirkimą kartu su G. Vaideliu kaip vieną skaidriausių gynė švietimo ir mokslo viceministras Gražvydas Kazakevičius.
Korupcijos rizikas Ugdymo plėtotės centre patvirtino žadanti aiškintis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), centro atliekamus pirkimus ėmėsi nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija.
„Neleisime, kad tai virstų dar vienu e-sveikatos projektu“, – BNS sakė Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Pasak jo, komisija yra gavusi informacijos apie galimus piktnaudžiavimus Ugdymo plėtotės centre ir juos ėmėsi aiškintis praėjusią savaitę.
Nuo vilko ant meškos?
BNS pradėjus domėtis kitais minėto centro pirkimais, kai kurie juose dalyvauti pakviesti švietimo ekspertai pasakojo, kad UPC, kaip ir dar keliuose Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžiuose centruose organizuojami pirkimai galbūt iš anksto sutariant ir dėl jų sąlygų, ir dėl jų dalyvių bei laimėtojų.
Anot BNS kalbėjusių švietimo projektų dalyvių, nepanorusių būti įvardytais, ŠMM pavaldžiuose centruose sistemiškai veikia kelios grupės žmonių.
Ugdymo plėtotės centro atstovai šią informaciją patvirtina ir pripažįsta, kad toks pirkimų organizavimas vyksta jau ne vienus metus. Tačiau centro darbuotojai taip pat atsisako kalbėti viešai, tvirtindami, kad bijo susidorojimo.
„Yra tiesiog pasidalinę, veikia susibūrę į tokias grupes, kuriose ir uab'ų, ir kai kurių viešųjų įstaigų atstovai, ir dalinasi. Pavyzdžiui, visiems, kas toje sistemoje dalyvauja, žino, kad R. Totoraitis – vienas esminių žmonių. Jis su bendrais sugalvoja kokį projektą ES pinigams įsisavinti, tada kreipiasi į kokį pažįstamą ekspertą ar ekspertę, paprašo, kad tas suburtų reikalingus kitus ekspertus. Visada tiksliai nurodo, kurie tinkami ekspertai turi dalyvauti, kurie ne“, – pasakojo vienos aukštosios mokyklos dėstytojas. BNS jo vardas ir pavardė žinomi.
Anot jo, suburta švietimo ekspertų grupė surašo būsimos projekto veiklos apmatus ir tuomet „lyg iš dangaus atsiranda koks nors UAB'as, kuris gali net nieko bendro neturėti su švietimo sritimi“.
„Visi tie ekspertai pakišami po tuo UAB'u ir teikia pasiūlymą pirkimui, kurį ir laimi. O visą šį procesą akylai prižiūri pats R. Totoraitis. Jo paties tarsi niekur nesimatys, bet visi žino, kad jis viskam vadovauja“, – pasakojo BNS pašnekovas, ekspertu dalyvavęs daugelyje švietimo sistemos projektų.
Tokiose schemose, pasak jo, samdomiems ekspertams esą nubyra tik lašas visų ES lėšomis finansuojamų projektų išlaidų.
Pirkimų laimėtoja - įmonė neturinti nė vieno darbuotojo
Šiemet Ugdymo plėtotės centras ėmėsi įgyvendini kelerių metų trukmės mokytojų kompetencijų tobulinimo projektą ir paskelbė 20 dalių pirkimą mini mokymų organizavimui. 13 dalių pirkimus, kurių bendra vertė 265 tūkst. eurų, laimėjo Ugdymo plėtotės centro direktoriaus pavaduotojo R. Totoraičio buvusio bendramokslio Sauliaus Ignatavičiaus valdoma viešoji įstaiga Socialinės informacijos ir mokymų agentūra“. Joje, rekvizitai.lt duomenimis, ir anksčiau, ir dabar nėra nė vieno darbuotojo, įstaiga neturi net internetinio tinklapio.
S. Ignatavičius aiškino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje darbuotojų nėra, nes lektoriai, samdomi pagal poreikį.
„Aš dirbu ne kaip darbuotojas, aš dirbu pavedimo sutarties pagrindu“, – teigė S. Ignatavičius.
Jis tikino jau daugiau nei 30 metų dirbantis šioje srityje, todėl neblogai pažįstantis daugelį lektorių, gerai besiorientuojantis šioje rinkoje ir teikiantis kokybiškas mokymų paslaugas.
„Mes – kuklūs žmonės. Mes geriau dirbame normalius darbus, bet gerai dirbame, negu kad skelbiamės, kaip gerai mes dirbame. Aš užsiimu gana rimtai rimtomis kokybinėmis paslaugomis. (…) Tai įmonės marketingas, paslaugų marketingas man yra nereikalingas“, – aiškino S. Ignatavičius, klausiamas, kodėl apie jo agentūros bei paties veiklą šykštu informacijos viešoje erdvėje.
Panagrinėjus viešuose šaltiniuose randamus įstaigos teiktus pasiūlymus Ugdymo plėtotės centrui, aiškėja, kad nemažą dalį eksperčių viešosios įstaigos vadovas S. Ignatavičius randa savo sutuoktinės Kristinos Ignatavičienės darbovietėje – kitame ŠMM pavaldžiame Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre, čia iš viso dirba apie 400 darbuotojų.
R. Totoraitis: tai įprastas projektų valdymo modelis
„Aš 20 metų dirbau ministerijoje ir uždavinėdavau lygiai tokius pačius klausimus kaip ir jūs – kaip gali vieno žmogaus įstaiga dirbti tokiu stiliumi, bet yra vienintelis būdas – ekspertai samdomi, įstaiga atlieka koordinacines vadybines funkcijas. Jei ji gauna pinigų, ji samdo ekspertus, tiems ekspertams turbūt sumoka didžiąją dalį reikalo.(...) Ir tai yra Lietuvos švietimo problema, kad mes priversti pirkti paslaugas iš tokių smulkų įmonių, kurių neįmanoma išplėtoti“, – sistemos ypatumus aiškino Ugdymo plėtotės centro vadovavimą perėmęs R. Totoraitis.
Paklaustas, kam reikia privataus tarpininko vienai ŠMM įstaigai samdant kitoje ŠMM įstaigoje dirbančius ekspertus, R. Totoraitis aiškino, kad tokiu būdu per viešuosius pirkimus siekiama pritraukti kuo daugiau įvairių sričių ekspertų.
„Šita schema tokia pirkti paslaugas ir pritraukti įvairius žmones iš įvairių sričių ir įvairų centrų tam, kad išspręstume konkrečias problemas. Tai yra projektinio valdymo modelis. (Kitas) modelis yra toks centralizuotas, yra valstybinė institucija, yra žmonės su etatais, ir jie kažką daro nuolatos už savo atlyginimą ir panašiai. Aš lygiai taip galvoju kaip jūs, bet techniškai to padaryit na... tokia yra projektų logika ir ji jau veikia 15 metų“, – aiškino R. Totoraitis.
Tiesa, čia pat jis tvirtino, kad pirkimuose norinčios dalyvauti įmonės neretai stokoja žinių apie kvalifikuotas paslaugas galinčius teikti ekspertus, todėl centras dalijasi informacija.
„Šitų visų ekspertų paieška, ir jų surinkimas, ir jų pasirinkimai, su kuo jie dalyvauja, aišku, yra problema, jie patys dažnai to nesupranta, mano požiūriu. Jie turi kitus darbus. Mes sukviečiame visus tuos, kas tik nori dalyvauti, sakome, va dalyvaukite. Ir kad iš dangaus nukristų kažkokie ekspertai... Tai iš kur juos paimti? Aišku, kad įmonės mūsų klausia, ir įmonės, ir asociacijos klausia, iš kur juos paimti. Turime kažkokią informacijos sklaidą daryti. Ar mes turime paskelbti konkursą ir įdėti į tą bazę, kurios niekas neskaito, ir laukti kol kas nors pateiks pasiūlymą?“ – svarstė laikinasis centro vadovas.
Tiesa, ankstesnė Ugdymo plėtotės centro patirtis rodo, kad, pavyzdžiui, 2012 metais organizuotus mini mokymų pirkimus yra laimėję ir bendrovės, ir į ūkio subjektų grupes susibūrę pavieniai ekspertai.
Samdomi ekspertai nežino juos samdančios bendrovės
Dar tris to paties didžiulės apimties vadinamųjų mini mokymų pirkimo dalis (80 tūkst. eurų vertės) laimėjo bendrovė „Ramundas“. Viešuose šaltiniuose išsamesnės informacijos apie šios įmonės veiką ir patirtis švietimo srityse nėra. Gimininga to paties verslininko Genadijaus Jermakovo vadovaujama įmonė „Ramundas GM“ verčiasi medienos padėklų gamyba.
Kaip aiškino „Ramundas“ atstovai, įmonė maždaug prieš metus pradėjo veiklą švietimo mokymų srityje ir ėmėsi dalyvauti kai kuriuose Ugdymo plėtotės centro pirkimuose, siekdami padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
Įmonei „Ramundas“ patikėta adaptuoti ir vykdyti specialiųjų poreikių mokinių ugdymo programas. Savo pasiūlyme bendrovė nurodo ir konkrečius šį darbą atliksiančius specialistus. Tačiau net keli kalbinti minėti ekspertai BNS teigė negirdėję nei įmonės „Ramundas“, nei jos vadovo Genadijaus Jermakovo, pasirašiusio sutartis su Ugdymo plėtotės centru. Su specialiųjų poreikių vaikais ilgus metus dirbantys specialistai taip pat sakė negirdėję apie šios įmonės veiklą kokiuose nors šios srities projektuose.
Viena BNS kalbinta ekspertė sunkiai beprisiminusi, su kuo konkrečiai tarėsi dėl minėto projekto, galiausiai prasitarė, jog savo gyvenimo aprašymą siuntė „lyg ir R. Totoraičiui“.
R. Totoraitis kelis kartus klausiamas, ar galįs paneigti, kad kai kurie „Ramundas“ dokumentuose nurodomi ekspertai siuntė savo gyvenimo aprašymus tiesiai jam, iš pradžių vengė tai paneigti: „Mes pasižiūrėjome, kokie tie ekspertai, gal yra ekspertų, su kuriais yra tekę bendrauti“.
„Tikrai paneigiu, kad šioje vietoje esu atlikęs kokius nors veiksmus, kurie gali būti netesėti ar mes darėme kokią nors įtaką“, – primygtinai klausiamas patikino laikinasis centro vadovas.
Su bendrovės „Ramundas“ vadove prisistatančia Tatjana Jermakova BNS padėjo susisiekti pats R. Totoraitis, prieš tai neigęs kontaktus su šios įmonės atstovais.
Klausiama, kaip rado ekspertus, „Ramundas“ vadovė teigė pati yra dalyvavusi daugelyje mokymų ir išmananti sritį, apie kurią kalbama. Ji tvirtino pasirašiusi sutartį ir samdanti merginą, kuri surašo ir pasiūlymą pirkimui, ir suranda ekspertus. Merginos pavardės verslininkė neprisiminė.
Su sūnaus partneriais susijusiai įmonei sekasi tėvo vadovaujamame centre
Dar viena neseniai įsikūrusi viešoji įstaiga, kurią lydi sėkmė Ugdymo plėtotės centro pirkimuose, – „Edukacijos forumas“, vadovaujama Lauryno Salio. Pastarasis – buvęs Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) finansininkas, nusprendęs imtis privačios veiklos švietimo srityje.
Nagrinėjant viešus Centrinio viešųjų pirkimų portalo bei žiniasklaidai atvertus Registrų centro duomenis, ryškėja, kad L. Salio partneriai kai kuriuose pirkimuose – su bendrove „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) susijusios įmonės ar jos darbuotojai, kuriuos L. Salys pasiūlymuose nurodo kaip ekspertus.
Tuo metu „Biznio mašinų kompanijai“ pastaraisiais metais ypač sekasi L. Salio tėvo Tautvydo Salio vadovaujamo Švietimo aprūpinimo centro, taip pat pavaldaus ŠMM, pirkimuose. Per pastaruosius dvejus metus šis centras su BMK pasirašė pusantro šimto sutarčių, bendra jų vertė siekia daugiau nei 3 mln. eurų.
Ir Švietimo aprūpinimo centro vadovas T. Salys, ir jo sūnus L. Salys BNS tikino, kad jokių galimų interesų painiojimo šiuo atveju nėra.
Beveik 20 metų centrui vadovaujantis T. Salys „technine klaida“ vadino tai, kad šių metų vasarį atnaujintoje jo interesų deklaracijoje sūnaus verslo įmonė nenurodyta, paminėta tik senoji sūnaus darbovietė CPVA. Jis teigė, kad pernai įsteigta sūnaus viešoji įstaiga nedalyvauja centro pirkimuose.
BNS klausimus, ar turi kokių nors tiesioginių ar netiesioginių ryšių su BMK, ar gali juos paneigti, T. Salys vadino keistais ir nutraukė pokalbį pasiūlęs atsiųsti klausimus raštu.
Nagrinėjant „Edukacijos forumo“ pasiūlymus ir juose minimus ekspertus į akis krinta besikartojančios kai kurių ekspertų pavardės – pavyzdžiui, Vilijos Salienės bei Rimanto Mačernio.
Žinoma edukologė profesorė V. Salienė yra L. Salio motina. Ji laikinai vadovavusi Lietuvos edukologijos universitetui (LEU) prieš pat jo uždarymą, šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos kanclerė, taip pat MOSTA tarybos narė.
R. Mačernis yra akcinės bendrovės „Education technologies“, BNS žiniomis, besidominčios kitu šiemet startavusiu milijoniniu Ugdymo plėtotės centro skaitmeninio ugdymo turinio kūrimo projektu, akcininkas ir vadovas. Jis tai pat yra bendrovės „Biznio mašinų kompanija“ darbuotojas.
„Taip, aš aišku žinau, kad R. Mačernis dirba BMK, kiek jie laimi kitose įstaigose pirkimų, tėčio įstaigoje irgi neklausinėju, kiek ten kas laimėjo ar nelaimėjo, čia, matyt, jums labiau užduotis pasiaiškinti šituos reikalus“, – tikino L. Salys ir pabrėžė, kad jo įmonė nedalyvauja tėvo vadovaujamo centro pirkimuose.
Bendrovę „Biznio mašinų kompanija“ valdo kita įmonė „Atea Baltic“. Ji figūruoja šiemet teisėsaugos pradėtame įtariamos korupcijos Santaros klinikose tyrime. „Atea“ pavadinimas skambėjo ir šių metų Kalėjimų departamento audite, nustačius, kad Alytaus pataisos namuose šios bendrovės už milijoną eurų diegta mobiliojo ryšio blokavimo įranga neveikia. Praėjusią savaitę pranešta, kad „Atea“ nemokamai permontuos pataisos namuose minėtą įrangą.
Verslininkas: natūralu, kad vos keli žaidėjai dalinasi šią rinką
„Atea Baltic“ valdo ir dar vieną Ugdymo plėtotės centro pirkimuose dalyvaujančią bendrovę „Prezentacijų spektras“. Praėjusių metų vasarą registruota L. Salio įsteigta viešoji įstaiga jau po kelių mėnesių laimėjo pirmąjį 16 tūkst. eurų vertės Ugdymo plėtotės centro skelbtą inovacijų dienų - mugių moderavimo paslaugų pirkimą.
Šiame pirkime VŠĮ „Edukacijos forumas“ dalyvavo su keliais partneriais – bendrovėmis „Prezentacijų spektras“ bei „Sumanūs projektai“. Pirkimu, kaip BNS nurodė Ugdymo plėtotės centras, buvo susidomėję penki neįvardyti tiekėjai, tačiau pasiūlymą pateikė tik viena L. Salio valdoma įmonė ir laimėjo.
Paklaustas apie sąsajas su „Biznio mašinų kompanija“, su ja susijusiomis bendrovėmis, L. Salys tikino tokių neturį: „Mes daug ką pažįstame, bet kad kažkokių sąsajų būtų išskirtinių – tikrai ne. Jų ir sritis skirtinga, mes dirbam su renginiais, jie – su įranga.“
Klausiamas L. Salys iš pradžių neprisiminė ir partnerystės bendrame projekte su „Prezentacijų spektru“. Tačiau dar kartą pasiteiravus verslininkas pripažino, kad partnerystė būtent su šia bendrove padėjo laimėti pirmąjį Ugdymo plėtotės centro pirkimą.
„Jūs šitą man priminėte, tikrai buvo iškritę iš galvos. „Prezentacijų spektrą“ žinau, žinau, kad valdomas BMK, mes su jais ėjome, nes jie turėjo patirtį. Mes, kaip maža naujai įsteigta įmonė, nepaisant to, kad pats turiu nemažą patirtį reginių ir panašiose srityse, žinot, kad pirkimuose įmonė turėjo pagrįsi savo patirtį, mūsų įmonė neturėjo kvalifikacijos ir šioje vietoje rėmėmės jų („Prezentacijos spektro“) kvalifikacija, kad įrodytume, kad galime ir tiek“, – aiškino L. Salys.
Verslininkas teigė, kad šioje švietimo srities rinkoje dominuoja keli žaidėjai, tačiau jų neįvardijo.
„Šiame sektoriuje, šioje rinkoje iš esmės yra vos keli žaidėjai. Kai daug pirkimų skelbiama, natūralu, kad vos keli žaidėjai ir dalinasi tą rinką“, – kalbėjo L. Salys.
Tuo metu BNS kalbinti švietimo ekspertai nurodė, kad išsamaus auditorių dėmesio verti ne tik Ugdymo plėtotės centro atliekami pirkimai, bet ir kitų ŠMM pavaldžių centrų veikla – Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro bei Švietimo aprūpinimo centro.
